Lietuvos Respublikos seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė naujos redakcijos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektui. Juo siūloma pakeisti galiojantį įstatymą ir nustatyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybinį valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
Remiantis siūloma tvarka biudžetinių nacionalinės, valstybinės, savivaldybių teatrų ir koncertinės įstaigos būtų pertvarkytos į viešąsias įstaigas.
Pakomentuoti naujai rengiamą teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą pakomentuoti paprašėme Alytaus miesto savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos vadovę.
Alytausgidas.lt kalbina Alytaus miesto teatro direktorę Inesą Pilvelytę.
– Kaip vertinate naujai siūlomą teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą?
– Nors tarp kultūros organizacijų teatrų veiklos mechanizmas vertinamas kaip geriausiai išdirbtas kultūros vadybos modelis, tačiau netvarkos čia yra.
– Kas naujoje redakcijoje netenkina Alytaus teatralų?
– Galėčiau vardinti ir vardinti. Kad ir faktas, jog sezono kūrybinės programos Alytaus miesto savivaldybės taryboje tvirtinamos dažniausiai tada, kai dar nebūna žinoma, ar jos bus finansuotos ar ne, mat atsakymai iš projektinį finansavimą organizuojančių institucijų sužinomi daug vėliau. Kam tuomet jas tvirtinti? Juolab, kad tvirtina jas tarybos nariai, kuriems ne visuomet įdomu, kokią premjerą kitais metais „išleis“ vietos teatras.
– Kokia vieta siūlomame įstatyme jums atrodo silpniausia?
– Daug neaiškumų dėl trupės aktorių darbo organizavimo, atestacijų bei apmokėjimo. Deja, bet naujai rengiamas įstatymas neišspręs jų.
– Pasidžiaugtumėte teigiamomis rengiamo dokumento pusėmis?
– Kaip teigiamą dalyką matau įstatymo reglamentuojamas specifines nuostatas, susijusias su biudžetinių nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, pertvarkytų į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis savininkas yra valstybė arba savivaldybė, pokyčiais.
– Kokios tos naujosios nuostatos ir kuo jos jums padės?
– Pasakysiu pragmatiškai, tačiau teatras jau seniai yra tarsi koks nedidelis fabrikas, apimantis visas jam būdingas funkcijas. Teatre mes generuojame idėjas naujam scenos meno produktui, rūpinamės visa gamyba, tiek intelektualia, tiek materialia išraiška, vėliau užsiimame rinkodara, sklaida, galiausiai – pardavimais. Tai tikrų tikriausia ūkinė veikla. Todėl biudžetinis statusas neretai sukelia trukdžius ir apribojimus. Tikiu, kad nauju įstatymu reglamentuojamas mechanizmas leis teatrams lengviau pereiti prie jiems priimtino įstaigos valdymo modelio.
– LR seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas ne neribotą kadencijų skaičių kaip siūloma projekte, o tik dvi kadencijas iš eilės. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Dėl siūlymo teatro vadovo pareigas eiti ne neribotą kadencijų skaičių kaip siūloma projekte, o tik dvi kadencijas iš eilės – turiu savąjį siūlymą – siekiant nuoseklumo iš pradžių šią taisyklę išmėginti patiems seimo nariams. Jei jau teatralams rotacija yra gyvybiškai būtinai, tai kuo gi prastesni yra seimūnai?..
– Pati ne taip seniai direktoriaujate Alytaus teatre. Ar išties manote, kad dviejų kadencijų iš eilės nepakaktų savojo matymo įgyvendinimui?
– Rotacija iš principo yra geras dalykas. Tačiau, jeigu teatro vadovas dirbo gerai, teatro veiklos rezultatai kalba patys už save, kompetencijos ir nauja programa yra geresnė nei kitų konkurso kandidatų, kodėl turėtume riboti dviem kadencijomis?
– Ką siūlote?
Man tikrai atrodo neprotinga, kodėl reikėtų atleisti gerai dirbančius. Gal žinot argumentus? Tarkime, jeigu Jonas Kazlauskas dvi olimpiadas iš eilės su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine laimėtų medalius, ar trečiosios jam nepatikėtume?..
– Ačiū už nuomonę.