Alytaus pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas – oficialiai atidarytas. Šis tiltas galėjo būti kiek kitoks. Pradžioje buvo parengtas ir unikalaus kabančio dviaukščio tilto techninis projektas, tačiau jis pasirodė per brangus, todėl buvo pakeistas projektas ir 2013 metais prasidėjo darbai.
Tiltų specialistams tai buvo nemenkas iššūkis, mat teko dirbti 38 metrų aukštyje. Lietuvoje aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas susideda iš trijų konstrukcijų. Didžiausi ir sunkiausia vidurinioji dalis, ji sveria kelis šimtu tonų. Tokios įrangos kuri leistų pakelti šį svorį Lietuvoje nėra, tad techniką teko nuomoti iš olandų bendrovės.
Būta ir nesėkmių. Pakėlimo technika norimu laiku nesuveikė, o kai tilto konstrukcijos stojo į vietas išmontuotą kraną vežęs vilkikas virto Daugų ir Ulonų gatvių sankryžoje. Tilto atidarymo ceremoniją planuota surengti anksčiau, tačiau ji vis būdavo atidedama.
Miesto vadovai tiltą vadina Baltosios rožės vardu. Senojo geležinkelio tilto atstatymo iniciatoriai nuo tilto įvardijimo minėtos gėlės, esančios ir miesto herbe, įvardijimo susilaiko. Kaip ten bebūtų – Baltosios rožės pavadinimas tiltui – jau ir dainon sudėtas, o apie tai dainuoja alytiškių roko grupė „Svaras 409“ .
Tai – jau trečias tiltas šioje vietoje. Ankstesni du susprogdinti karo metais. Nuo šiol Alytuje – 4 tiltai per Nemuno upę. Be naujojo Baltosios rožės – seniausias Antano Juozapavičiaus, Kaniūkų ir Tūkstantmečio.
Naujojo tilto statyba dar šiemet bus prisiminta dokumentiniame filme.