Alytaus rajono Miroslavo gimnazijoje buvo skirta bendruomeniškumo stiprinimui. Nepamokinį ugdymą tema „Gimnazijos diena – bendrumo šventė 2016“ organizavome žinodami, kad 2016-ieji Lietuvoje paskelbti vietos bendruomenių metais. Po gimnazijos direktoriaus Romualdo Gelažausko bei gimnazijos tarybos pirmininkės Aurelijos Kuncevičienės sveikinimo žodžių kalbėjusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Gražulienė linkėjo visiems atsigręžti į bendruomeniškumą kaip vertybę.
Šventės pradžioje 1–4 klasių mokiniai, mokinių tėvai, pakviesti klasių mokytojų, dalyvavo Mamyčių šventėje – buvo pristatytos projekto „Mano mamos paveikslas“ veiklos. Tuo metu visų kitų gimnazijos klasių mokiniai kalbėjosi, diskutavo su klasių auklėtojais tema „Bendruomeniškumas – mes, kuris auga iš kiekvieno aš“.
II–IVG klasių mokiniai buvo sužavėti, kaip paaiškėjo vėliau, kai buvo dalintasi įspūdžiais, lektoriaus Ričardo Pagojaus pamoka – diskusija „Apie meilę sau ir savo artimui“.
Tiek visi gimnazijos ugdytiniai, tiek mokytojai nemažai paplušėjo atlikdami kūrybinę užduotį ,,Novelė – pagarba raidei”. Dirbti sudėtinga buvo todėl, kad kiekviena klasė bei mokytojai turėjo sukurti novelę, kurios visų žodžių pradžia – tokia pati raidė.
– Čia tai spektaklis… – vos išėjusi iš aktų salės garsiai savo nuomonę reiškė viena mokinukė po to, kai pamatė spektaklį, kurį gimnazijos mokiniams padovanojo kiti mokiniai – svečiai iš Alytaus. Taip sužavėjęs scenos kūrinys buvo spektaklis „Monė“ pagal Rimanto Černiausko kūrinį „Slieko pasaka“ (režisieriai Jonas Gaižauskas, Ieva Ivanauskienė).
Kad išėjus į lauką nuotaika irgi būtų gera, pasirūpino ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai: jie gražiais piešiniais spalvotomis kreidelėmis ant plytelių papuošė gimnazijos kiemą.
Mokinių nominacijos mokytojams, mokytojų nominacijos mokiniams – labai laukiamas tradicinis šventės momentas. Jis ir šiemet buvo įspūdingas, nes įrodė, kad gimnazijoje gyvename tikrai bendruomeniškai: ir pamatome, ir išgirstame vieni kitus netgi netikėčiausiose situacijose.
Eisena Miroslavo miestelio gatvėmis – graži šventės tradicija. Šiemet pirmiausia užsukome į bažnyčią, kur, kaip ir pernai, mūsų laukė, mus pasitiko, pasveikino, bendrai maldai pakvietė ir palaimino klebonas Miroslavas Dovda. Jo sukurta nuotaika lydėjo einant kitomis miestelio gatvėmis iki pat gimnazijos, kurią šiemet apkabinome, o šį veiksmą pavadinome „Skambėk, mokyklos varpeli“, kadangi kiekvienas savo rankose galėjome palaikyti naują mokyklos varpelį ir juo garsiai, kiek tik kiekvienas sugebėjome, paskambinti.
Šventėje skambėjo ir dainos (atlikėjus rengė muzikos mokytoja Asta Sujetienė), aidėjo linksmas juokas, piešinukais– šypsenėlėmis traukė akį šeštokų veidukai. Buvo, daug visko buvo tądien. Gimnazijos dienos šventės programoje numatytas rezultatas – patobulintos bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos – tikrai pasiektas.
Susijęstraipsniai
