Alytaus kraštotyros muziejuje surengta Stasės Nedzinskienės atminimo popietė. Mokytoją, eilėraščių ir dainų tekstų autorę jos 5-ųjų mirties metinių proga pagerbė talento gerbėjai, artimieji. „Radau kažkur stalčiuje“, – pristatydamas niekur neskelbtą S. Nedzinskienės gyvenimo „dosjė“ į susirinkusius kreipėsi jos vyras Antanas Nedzinskas. Salėje buvo ir jo jauniausias sūnus, buvęs parlamentaras, bendravardis Antanas, kiek pavėlavęs atskubėjo ir vyriausias sūnus, inžinierius Laimis.
Gražia literatūrine prakalba S. Nedzinskienę prisiminė buvusi bendradarbė Panemunės mokykloje Silvija Peštenienė. Ji Stasę pavadino „žmogumi orkestru“, sugebėjusia būti poete, mama, žmona, mokytoja ir kitų pareigų vykdytoja, į žmones žvelgusia su begaline meile. Ilgametė poetės knygų redaktorė Birutė Orinienė perskaitė savo dedikaciją.
Ne vienas kalbėtojas pastebėjo, kad Staselės nors ir nėra, ji – tarsi niekur neišėjo. Tą jausmą sutvirtino muziejaus ekrane rodyti archyviniai videokadrai, kuriuose kūrėja kalbėjo apie literatūrą, fiziką, namus, šeimą.
S. Nedzinskienės atminimo renginių žvakelė artimiausiomis dienomis dar spindės Alytaus rajone – Rumbonyse, kur ji palaidota ir Miklusėnuose, kur ji gyveno.