Atliekų surinkėjai pastebi, kad prie daugiabučių stovintys konteineriai labai greitai užpildomi, o vietos šalia namų – trūksta, tad planuojama įrengti didesnius požeminius šiukšlių rezervuarus, kurie mažiau gadins miesto veidą.
Alytuje atsiras naujos antžeminės, požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės. Tam kad gyventojai nemestų šiukšlių į svetimus konteinerius jos bus aptvertos, atrakinamos raktu ar magnetine kortele, kuri traktuos kiekvieną atrakinimą kaip 30-ties litrų talpos šiukšlių išmetimą. Taip bus galima apskaičiuoti kiek šiukšlių išmesta per mėnesį. Visa tai atsispindės sąskaitoje. Tiesa, tokia apskaita bus įmanoma tik tada, kai visos mieste veikiančios atliekų aikštelės bus uždaros, kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų.
Sistemos kūrėjai nemano, kad gali atsirasti daugiau šiukšlių šalia konteinerių, esą gyventojai sąžiningai mokantys už atliekų išvežimą bus nepakantūs tokiems asmenims.
Naujosios sistemos įrengimo darbų pradžia numatoma 2017 metais. Alytuje planuojama investuoti milijoną eurų. Projektas apimantis ir kitus Dzūkijos miestus atsieis 6 milijonus. Pilotine savivaldybe pasirinktas Birštonas. Čia bus 20 požeminių konteinerių aikštelių, kurių vienos įrengimo kaina – 22 tūkst. eurų.
Algirdas Reipas sako, kad pavyzdinę atliekų sistemą Birštone būtų galima demonstruoti ir turistams, tačiau tiksliai nežinoma, kur mes šiukšles atvykėliai, jeigu požeminiai konteineriai bus atrakinami tik magnetinėmis kortelėmis.
Dar viena naujovė: Alytuje stambiagabaritinių atliekų aikštėje atsiras mainų punktas. Čia gyventojai galės keisti baldais ar buitine technika. Kiek paremontuoti palikti daiktai bus parduoti.
Ar investavus 6 milijonus eurų gyventojams pabrangs atliekų išvežimas – kol kas neaišku. Išsakyti savo nuomonę gyventojai kviečiami kovo 18 dieną 10 valandą Alytaus miesto savivaldybėje rengiamoje diskusijoje.