Lietuvos archeologams – sėkminga 2016-ųjų pradžia. Skelbiama, kad rasti keli nauji piliakalniai, apie kuriuos jie nežinojo. Vienas tokių – Alytaus rajone, Bundorių kaime, kuris nuo praėjusių metų žinomas kaip Pietų Lietuvos muzikos festivalio „Bunda rokas“ vieta.
„Apie atradimą bus patvirtinta pagal visus reikalavimus ir pranešta visuomenei“, – skelbia archeologai. Nors ir negausiems Bundorių gyventojams tai, kad jų kaimo teritorijoje yra piliakalnis – ne naujiena, tačiau mokslininkų patvirtinimas įkvepia.
„Džiugu, kad jau pirmame festivalyje pagarbą ainiams atidavėme – surengėme ekskursiją, kurią dovanojo istorikas, gidas Vilmantas Dunderis“, – prisiminė „Bunda roko“ sumanytojas, festivalio teritorijos savininkas Gintautas Kibauskas, kiekvieną kartą pravažiuodamas pro šilą, senuosius ąžuolus ir pilkapius prie jų įžiebiantis atminimo liepsnelę.
Pasak archeologų, kad Bundoriuose, esančiuose Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, yra piliakalnis, sužinota neseniai, o spėjimą, kad jis čia yra patvirtino netoli esantys pilkapiai.
Nemuno kilpa apjuostame Punios šile esančiame Bundorių pilkapyne – 45 pilkapiai, dalyje sampilų matomi akmenų vainikų akmenys. Kapuose, kurie datuojami V-XI a., buvo laidojami sudeginti palaikai su įkapėmis, rasta geležinių peilių, ietigalių, žalvarinių lankinių segių, geležinis plačiaašmenis kirvis. Pirmasis tai 1888 metais atrado archeologas Eduardas Volteris (1856-1941).
Specialistų manymu, Nemuno kilpos įvairiais laikais buvo kaip gynybinis žiedas, mat Lietuvoje daugiau nėra vietos, kur būtų tiek piliakalnių. Šiuo metu Nemuno kilpų regioniniame parke užfiksuoti 22 piliakalniai ir tai dar – ne pabaiga…
2016-ųjų vasarį pagal dr. Egidijaus Šatavičiaus duomenis Nemuno kairiajame krante rastas Bundorių piliakalnis yra vadinamojo krantinio tipo, įrengtas Nemuno ir nedidelių upelių suformuotuose kyšuliuose, nuo aukštumų pusės apsaugotas pylimu.
Bundorių piliakalnį „atrado“ archeologai Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra arti 900 patvirtintų piliakalnių.
Teigiama, kad piliakalniai Lietuvos teritorijoje pradėti pilti 1 tūkst. metų prieš Kristų ir kilo iki XV amžiaus. Kiek jų mūsų šalyje galėjo išdygti per 2 tūkst. 500 metų – nežinoma, tačiau jeigu archeologai ir jų talkininkai dirbs taip aktyviai, kaip pastaraisiais metais, artimiausiu metu tikimasi apskaityti ir 1000-ąjį Lietuvos piliakalnį.
Palyginus su pirmuoju sąrašu, kurį, kaip manoma, iš 70-ies piliakalnių sudarė vyskupas Motiejus Valančius, tai – milžiniškas skaičius tokiai nedidelei teritorijai, kokia yra dabartinė Lietuva.
„Tai – smagūs patvirtinimai, kad festivaliui pasirinkta ne bet kokia vieta. Ją vėl sieksime pagerbti šiemečio „Bunda roko“ metu“, – planuoja G. Kibauskas, į Bundorius šiemet kviečiantis rugpjūčio 19-20 dienomis.
Alytaus turizmo informacijos centro dėka Bundorius su jų istorija garsinantis „Bunda rokas“ jau pradedamas pristatinėti parodose. „Naujaisiais Vasiukais“ Bundoriai netaps – čia nėra ir greičiausiai niekada nebus civilizuoto susisiekimo. Tačiau privačioje G. Kibausko valdoje planuojama stacionari muzikos scena, ekstremali „downhill“ dviračių nusileidimo trasa, lauko žaidimų erdvė, tad galimybių tapti originaliu turistų traukos „centru“ jeigu ir ne visam sezonui, tai vienam teminiam savaitgaliui – yra. Atvykusiems ir patogumų užsimaniusiems gi pasitarnautų toje pačioje Alytaus seniūnijoje veikiančios kaimo turizmo sodybos, pramogų salės, kubilai ir pirtys.
Netoli Bundorių – ir lietuvių tautos senojo tikėjimo šventyklos interpretacija – Žaltės slėnis, Punios girininkija su savo muziejumi, pokario partizanų žūties vieta bei rekonstrukcinis jų bunkerio modelis. Šalia – ir sakmėmis apipintas Rumbonių piliakalnis, architektūrinis senosios bažnytėlės pastatų ir kapinių ansamblis.
O kur dar vienas Punios šile esantis pilkapynas – Smolnicos (Kurganai arba Švedkapiai), ten, pasak legendos, svetimšaliai mokslininkai rado ir išsikasė „pinigų puodą“.
Susijęstraipsniai
