Punios seniūnijoje taip pat lankėsi ir seniūnijos reikalais domėjosi mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas ir administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė.
Kartu su Punios seniūnu Gintautu Laukaičiu meras, vicemeras ir administracijos direktorė apžiūrėjo Nemuno upėje ties Punia įrengtą, bet nenaudojamą prieplauką. Pasak mero, būtina ieškoti galimybių atgaivinti prieplaukos naudojimą, pritaikyti ją aktyviam pažintiniam turizmui, svarstyti idėją turistų perlėkimą iš Punios į Punios šilą, kuriame gausu lankytinų objektų: Dainavos apygardos partizanų vadavietė, Žaltės slėnis, Kunigaikščių alėja.
Punioje yra turistų pamėgtas ir visoje Lietuvoje žinomas piliakalnis, kurio tvarkymui ir turizmo pritaikymui planuojama lėšų gauti iš Europos Sąjungos fondų. „Atvykę į Punią turistai ne tik užkopia į piliakalnį, pasigrožėti Nemuno upės ir Punios šilo parama, bet ir užsuka į seniūnijos pastate įkurtą etnografinę ekspoziciją „Punia amžių bėgy”, dalyvauja Dzūko pirkioje organizuojamose kulinarinio paveldo edukacijose”, – sakė Punios seniūnas G. Laukaitis.
A. Vrubliauskas, A. Balčiūnas, J. Kručkauskaitė susitiko su Vaisodžių bendruomenės pirmininke Antanina Beitnariene. Aptarė bendruomenės veiklos ir buvusios Vaisodžių mokyklos priežiūros klausimus.
Savivaldybės vadovai ne tik diskutavo, kaip į Punią pritraukti daugiau turistų, bet ir domėjosi komunaliniais darbais seniūnijos kelių ir gatvių būkle. Savivaldybei priklausančių kelių yra apie 100 km. „Daugumos būklę reikia gerinti”, – kalbėjo seniūnas. Meras, vicemeras ir administracijos direktorė apžiūrėjo Punios gyvenvietės gatves, domėjosi kelių, vedančių į Žagarius ir per Strielčių kaimą, bei kelio, vedančio į Nemajūnus būkle. Šiuo keliu organizuojamas regioninis Panemunės dzūko maršrutas.
Savivaldybės vadovai apžiūrėjo bešeimininkius ir apleistus pastatus – buvusias kiaulides Punios kaime. Bus ieškoma galimybių šiems pastatams sutvarkyti.