Alytuje nuo rudens aiškinamasi, kas užsakė miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su aerodromo ir su juo besiribojančios dalies teritorijos keitimą, dėl ko susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų teritorijos paskirtį norėta keisti į pramonės ir sandėliavimo bei paslaugų tiekimo. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, aerodromo teritorijoje galėjo atsirasti iki 20 metrų aukščio pastatai, kurie būtų tapę kryžiumi nuo 1939-ųjų gyvuojančio aerodromo panaudojimui pagal paskirtį.
„Aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas, įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą, arba jo dalis, skirti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi“, – deklaruoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, tačiau Alytaus miesto savivaldybės administracija užsispyrė bendrajame miesto plane pakeisti dalį esamos aerodromo ir besiribojančios teritorijos paskirtį į pramonės ir sandėliavimo, komercinės, atliekų saugojimo rūšiavimo perdirbimo teritorijos, kas prieštarauja aerodromų specialiesiems reikalavimams, mat nebūtų įmanoma eksploatuoti kilimo tūpimo tako.
Mėgindami išsaugoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį, valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių sąraše esantį Alytaus civilinį aerodromą, miesto aviatoriai pirmiausiai kreipėsi į žiniasklaidą. Į tai sureagavusi miesto savivaldybė atrėžė, kad aviatoriai ir juos palaikantys yra „daltonikai“, mat nesugeba atskirti miesto plano spalvų, kurios, pasak valdininkų, nė niek negrasina aerodromui.
„Alytaus aeroklubo atstovai sumaišė Alytaus miesto miesto bendrojo plano sprendinių numeraciją…“, – tokį įžūliai melagingą raštą, parengtą miesto architekto Mindaugo Matažinsko, pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas.
Ką kita savivaldybės planuose įžvelgė civilinės aviacijos administracija (CAA), miesto vadovams juodu ant balto patvirtinusi, kad „atsižvelgus į LR civilinių aerodromų projektavimo statybos ir naudojimo specialiųjų reikalavimų nuostatomis, naujai statomi arba aukštinami statiniai turi neiškilti virš Alytaus aerodromo kliūtis ribojančių paviršių“. CAA direktoriaus Jorio Gintilo teigimu, „pastačius planuojamus statinius iškiltų reali grėsmė Alytaus aerodromo veiklos tęstinumui ir būtų stabdomas civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas”.
Į diskusiją raštu įsijungęs Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius pareiškė, kad „Vidaus reikalų ministerijai, kuri kartu su vyriausybe svarsto, ką daryti su daugybe Lietuvos aerodromų, savivaldybė yra išreiškusi valią perimti savo žinion Alytaus aerodromą“. Išties VRM viceministras Elvinas Jankevičius LR vyriausybės ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavedimu aiškinosi aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos reikmėms naudojamų civilinių aerodromų bei susijusio kito valstybės valdomo turto naudojimo galimybes.
Nors vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Saulius Skvernelis teigia, kad aerodromų „užarti arba užstatyti namais neleis“, aviatoriai vieningai priešinasi VRM įvardintai alternatyvai, siūlančiai „valstybei neplėtoti bendrosios aviacijos bei bendrosios aviacijos aerodromus pasiūlyti perimti savivaldybėms arba valstybės turto bankui“.
Lietuvos aeroklubo (LAK) surengtoje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Aviatoriams nebėra vietos aerodromuose“, visi aerodromų atstovai griežtai pasisakė prieš tai, kad aviaciją regionuose perimtų žinių apie ją neturintys savivaldybininkai, o ypatingai – politikai ir su jais susijusios interesų grupės.
Alytaus ir visos Lietuvos aeroklubų atstovai pritaria vienintelei VRM siūlytai alternatyvai „valstybei plėtoti bendrosios aviacijos aerodromus renkantis vieną iš šių būdų – steigti viešąją įstaigą arba valstybės įmonę, neperspektyvius aerodromus siūlyti perimti savivaldybėms, o joms atsisakius – turto bankui“.
Prieš kol kas viešai neįvardintų asmenų norus „prichvatizuoti“ Alytaus aerodromą kyla ir miesto savivaldybės tarybos opozicija. Alytaus miesto savivaldybės socialdemokratai mero V. Grigaravičiaus prašo be išvedžiojimų, mįslių ar sąmokslo teorijų atsakyti į klausimą, kas ir kodėl inicijavo bendrojo plano sprendinių, susijusių su aerodromo ir su juo besiribojančios dalies teritorijos keitimą keičiant teritorijos paskirtį iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos, kurios paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų statyba, pakeičiant ją į pramonės ir sandėliavimo bei paslaugų teikimo, kur planuojama statyti iki 20 m aukščio pastatus. Jeigu nebus atsakyta, kam naudingas sprendinių pakeitimas, opozicija ketina kreiptis į prokuratūrą ir specialiąsias tarnybas bei tikisi sulaukti atsakymo, kurio negavo iš Alytaus miesto savivaldybės mero.
Nors per minėtą laiką tikrieji keitimų miesto bendrajame plane „prodiuseriai“, politikuojantys, politikus remiantys, aerodromo klausimu versliai nusiteikusieji asmenys išaiškėjo, taip pat žinomi ir tolesni jų kėslai, miesto valdžia iki šiol nedrįsta oficialiai prisipažinti – už jos kyšo ar ne minėtų asmenų „ausys“ ir, jeigu kyšo – kodėl tik jų interesus proteguoja už visų mokesčių mokėtojų išlaikomi kai kurie savivaldybės administracijos „klerkai“.
„Alytuje pramonės plėtrai yra įkurtas Pramonės rajonas, Pramonės parkas, ten ir turi būti plėtojama pramonės objektų veikla“, – mano Alytaus aeroklubo viršininkas Kęstutis Urbanavičius, beveik per pusę metų nesulaukęs atsakymo, kas ir kada miesto savivaldybei pateikė pasiūlymus dėl miesto bendrojo plano sprendinių keitimo šiaurinėje ir pietinėje aerodromo dalyje, numatančių galimybę pramonės objektų statybai ir kt.
Nepaisant pakankamai aktyvios kovos žiniasklaidoje ir už jos „regos“ lauko, Alytaus aerodromo rekonstrukcija jau įtraukta į trimetį strateginį miesto savivaldybės planą, taip pat baigtas rengti ir šią savaitę Rotušę pasiekė detalusis Alytaus aerodromo planas. Rengiamas ir kelių etapų investicinis projektas, kuriam įgyvendinti bus ieškoma Europos sąjungos lėšų. Projektui su fondais ir miesto savivaldybe įgyvendinti, Dzūkijoje seniausio aerodromo atnaujinimui ir plėtrai vystyti įkurta organizacija „Dzūkijos aerodromas“.
Susijęstraipsniai
