Alytiškius paskutinį kartą aplankė „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ ekspresas – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko prozos ir muzikos vakaras. Renginyje naujausią savo kūrybą pristatė ir su publika mielai bendravo du saviti ir labai skirtingi šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjai: prozininkė, publicistė Birutė Jonuškaitė ir serijos „Pirmoji knyga“ prozos laureatas, skulptorius Mykolas Sauka.
„Daug veidų salėje jau yra atpažįstami iš pirmųjų šio renginių ciklo susitikimų. Šiandien – paskutinis sustojimas „prozos stotelėje“, į kurį pakvietėme ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų lyčių kūrėjus. Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tampa netgi savotiškai graudu, nes pradėti visada įdomiau nei baigti“, – renginyje kalbėjo bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.
Skirtingų kartų rašytojus, tapusius atsitiktiniais literatūrinio traukinio pakeleiviais, pristatė ir kalbino doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė iš Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros. „Mano šio vakaro planas – improvizacinis. Šių nesulyginamų autorių nedrįsčiau lyginti – nebent atrasčiau daugybę skirtumų“, – teigė doc. dr. A. Peluritytė-Tikuišienė.
Apie savo neblėstantį kūrybinį srautą B. Jonuškaitė Alytaus publikai atviravo taip: „Visada žinau, kad „tai“ neduos man ramybės, kol aš nesukursiu savo istorijos. Tai – savotiška avantiūra. Tu pradedi, pasiduodi procesui ir tave nuneša ta banga. Aš niekada nežinau, kokie bus mano knygos skyriai. Rankraštis paguli stalčiuje kartais net pusę metų. Tada imu ir redaguoju – žiūriu į viską blaiviu žvilgsniu. Aš pelėda – kuriu tada, kai kaimynų languose dega vos viena švieselė“.
„Rašytojų sąjungos leidykla sumanė mano kūrinius pavadinti apsakymais, o aš gal pavadinčiau tekstais, nes jie per daug fragmentiški, tokie „patys sau“ – kitaip sukonstruoti. Žodžiai – pagrindinė mano tekstų spinduliuotė. Žodžiai kartais yra svarbiausia charakterizavimo priemonė. Per kalbą atsiskleidžia asmenybės“, – sakė M. Sauka.
Viso vakaro metu žodžiai ir frazės iš tiesų labai keistai pynėsi, kartais net disonavo tarpusavyje. B. Jonuškaitės naujausiame romane aptinkami tokie švelnūs ausiai dzūkiški „ciksėjimai“ keistai kontrastavo su šiuolaikiškomis M. Saukos tekstų anglybėmis. Literatūrinį traukinį muzikaliai pasitiko ir išlydėjo saksofonininkas, Alytaus diksilendo narys Vilius Asadauskas.