Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projektą „Istorijos keliais“ vykdantys Alytaus rajono Daugų technologijos ir verslo mokyklos bei Pišo (Lenkija) mokyklų komplekso Nr. 1 mokiniai Dauguose dalyvavo vakaronėje. Mokiniai vieni kitiems prisistatė, pristatė savo mokyklas, kartu su šokių kolektyvo „Gojelis“ (vadovė – Živilė Patinskaitė) nariais mokėsi ir kartu šoko lietuvių liaudies šokius. Aktyviai dalyvavo žaidimuose, dovanojo vieni kitiems paslaptingąsias dovanėles, piešė plakatus apie tai, kaip įsivaizduoja kaimyninę šalį. Liaudiškų šokių buvo per maža, tad surengta šiuolaikinės muzikos diskoteka.
Projekto dalyviai iš abiejų šalių dalyvavo ir interneto puslapio kūrimo mokymuose – parinko programas, reikalingas tinklapiui kurti, mokėsi diegti turinio valdymo sistemą ir ją konfigūruoti serveryje, teksto ir vaizdo medžiagą pritaikyti tinklapiui. Surinktą informaciją apie savo šalies regionų lankytinas vietas patalpino sukurtose interneto svetainėse, atliko tinklapių testavimą ir tinklapius paleido į gyvenimą – www.historyroads.esy.es lietuviai, o www.masurianhistoryroads.esy.es – lenkai.
Lietuvos jaunimo grupė organizavo Lenkijos jaunimui ekskursiją po Alytaus rajono lankytinas vietoves pagal sudarytą žemėlapį. Pirmasis objektas buvo Žvirgždėnų pušis, kuri yra išskirtinė savo forma ir 1960 m. paskelbta gamtos paveldo objektu. Toliau maršrutas driekėsi link Pivašiūnų, kur klebonas monsinjoras Vincas Baublys aprodė ant aukštos kalvos stovinčią Pivašiūnų Švč. mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos bažnyčią, kuri yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Kitas lankytas objektas – Butrimonių Išganytojo bažnyčia. Joje yra vertingų XIX a. I pusės tapybos ir liaudies dailės darbų. Bažnyčią, kuri įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip miestelio istorinio centro dalis, aprodė kunigas Juozas Bakšys.
Apžiūrėjus krikščioniškuosius maldos namus buvo patraukta Raižių link, kuriuose projekto dalyvius pasitiko Alytaus totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius. Jis aprodė Raižių, dažnai vadinamų Lietuvos totorių sostine, mečetę, paminklą, skirtą Vytautui didžiajam ir saulės laikrodį.
Nuvykus į Punią – miestelį ant Nemuno kranto, lenkų ir lietuvių jaunimą sutiko Onutė Kizelienė – dzūkų etninės kultūros puoselėtoja, kuri palydėjo į „Punios ainių“ dzūko pirkią, kurioje atkurta XIX a. pab. – XX a. pr. dzūkų aplinka. Šioje pirkioje O. Kizelienė projekto dalyvius mokė kepti dzūkiškas bandas, o jas iškepus visi kartu gardžiai suvalgė.
Rumbonyse aplankyta Švč. Trejybės bažnyčia, kurioje yra vertingų XVIII a. paveikslų, 7 dailės paminklai (bažnyčioje, šventoriuje ir koplyčioje), Jadvygos Koriavaitės kapo antkapis – respublikinės reikšmės dailės paminklas. Aplankyta Simno Švč. mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Nemunaičio Švč. mergelės Marijos gimimo bažnyčia, didysis Dzūkijos akmuo Vangelonių kaime, Poteronių piliakalnis ir Bukaučiškių koplyčia.
Laisvalaikiu aplankyta ir Daugų Dievo apvaizdos parapijos bažnyčia, kurią pristatė klebonas Vidas Jelinskas, dalyvauta Daugų technologijos ir verslo mokyklos kūno kultūros mokytojo metodininko Sigito Junevičiaus surengtose sportinėse varžybose, lankytasi Vilniuje, Druskininkuose.
Atsisveikinimo vakaronėje kalbėjo Daugų technologijos ir verslo mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis, kuris išreiškė tikėjimą projekto tęstinumu, o jo dalyviams įteikė sertifikatus. Lenkų mokinius lydėjusi mokytoja Alicja Branicka dėkojo už šiltą priėmimą ir bendradarbiavimą, pristatė ir dovanojo Lenkijos grupės mokinių sudarytą Varmijos Mozūrų vaivadijos lankytinų vietovių žemėlapį. Skambėjo tiek lietuviškos, tiek lenkiškos dainos, užburianti saksofono muzika. Projekto dalyviai apsikeitė padėkomis ir prisiminimo dovanėlėmis.