Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusiuose kaimuose, Varėnos krašte, viešėjo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO ekspertas, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos sekretorius Rieks Smeet. Ekspertui buvo pristatytas unikalus šilų dzūkų nematerialusis kultūros paveldas, kuris yra vertas įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą.
Garbus svečias turėjo puikią galimybę susipažinti su šiuose kaimuose tebegyvuojančiomis senovės dzūkų tradicijomis, amatais, papročiais. Jis ne tik susidomėjęs klausė autentiškų dzūkų dainų, išbandė amatus, bet ir pasivaišino dzūkišku kulinariniu paveldu. Viešnagės metu buvo aptarta nykstančių šilų kaimų problema, kurie sparčiai tuštėja ir kyla grėsmė išnykti ir juose tebegyvuojančioms tradicijoms.
Svečias, lydimas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovės Mildos Valančiauskienės, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos, Etninės kultūros skyriaus vedėjos Vidos Šatkauskienės bei darbuotojos Skirmantės Ramoškaitės, aplankė Zervynų, Musteikos, Margionių ir Marcinkonių kaimus. Juos svečiams įdomiai pristatė valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Ona Drobelienė ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė.
Po etnografinį, deja, sparčiai nykstantį, Zervynų kaimą svečių delegaciją lydėjo šio kaimo bendruomenės atstovas Algis Svirnelis. Ekspertas nuoširdžiai domėjosi vietinių žmonių gyvenimo būdu, tradicijomis, tradicine medine architektūra. Keturiasdešimt aštuonių medinių sodybų Zervynų kaimas yra unikalus ir ne be reikalo dažnai vadinamas Lietuvos perlu. Dauguma kaimo pastatų suręsti iš gulsčių rąstų, kurie yra kirsti tik kirviu, ūkinių pastatų pamatai sukalti iš medinių trinkų.
Prie kai kurių Zervynų pirkių kabo prikaltos lentelės su užrašais „Architektūros paminklas. Sodyba saugoma valstybės“. Zervynų kaime ypatingi ne tik trobesiai, bet ir kryžkelėse stovintys aukšti kryžiai, papuošti baltomis „prijuostėlėmis“. Jų kaime – septyni ir kiekvienas iš jų turi savo istoriją. Bet, žinoma, didžiausia šio kaimo vertybė yra žmonės, kurie saugo ir puoselėja senolių tradicijas.
Musteikos kaime svečiai apsilankė bitininkystės muziejuje. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos amatų meistras Romas Norkūnas papasakojo apie drevinę bitininkystę, parodė, kaip senieji bartininkai geiniu kopė iki drevės, pavaišino medumi iš drevių.
Margionių kaimo klojimo teatre UNESCO atstovas susižavėjęs klausėsi kaimo dainorėlių ir Marcinkonių kultūros centro direktorės Rimutės Avižinienės atliekamų dzūkiškų dainų, vaišinosi karšta arbata bei „grybų ausytėmis“. Svečią itin sudomino Margionių kaime dar gyva ir puoselėjama tradicija ypatingai pagarbiai bei gražiai pagerbti mirusiuosius– aštuonias dienas kaimo kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Ši tradicija yra išlikusi tik Margionyse ir Zervynose. Margionyse svečias domėjosi, kaip gyvuoja kaimo bendruomenė, unikalus jam pasirodė ir klojimo teatro gyvavimas. Svečiai apsilankė ir Skroblaus upės ištakose, prie legendomis apipinto „Bobos daržo“ šaltinio.
Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, lydimi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialisto Gintauto Kibirkščio, svečiai pasivaikščiojo gamtiniu mokomuoju pėsčiųjų taku. Svečią sudomino išgirsta informacija, jog šilų dzūkų gyvenimas nuo senų senovės neatsiejamas nuo Čepkelių raisto. Ekspertą nuoširdžiai domino vietinių gyventojų santykis su juos supančia unikalia gamtine aplinka.
Marcinkonių etnografinėje sodyboje-muziejuje vyko susitikimas su Marcinkonių kaimo bendruomenės atstovais. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyresnysis specialistas (etnografas) Jonas Bajoriūnas supažindino su edukacinėmis sodybos-muziejaus veiklomis, renginiais, papasakojo apie muziejuje saugomus eksponatus ir jų paskirtį. Ekspertas pabandė, kaip rankinėmis girnomis malti grikius.
Tautodailininkės Rūtos Sakalienės etnografinėje sodyboje Marcinkonyse surengtame susitikime dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius. Čia svečiai ne tik stebėjo tik Dzūkijoje kepamo kulinarinio paveldo – grikinės babkos – gaminimo procesą, bet ir kiekvienas turėjo puikią progą pamaišyti tešlą būsimai grikinei babkai. Svečias labai džiaugėsi dovanų gavęs džiovintų baravykų „karolius“ ir sakė susižavėjęs dzūkiškais valgiais.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta padėkojo UNESCO ekspertui Rieks Smeet už parodytą dėmesį ir apsilankymą Varėnos krašte. Rajono vadovas pažymėjo, jog šilų dzūkų nematerialusis kultūros paveldas yra unikalus dalykas, kuris ne tik puoselėjamas, bet ir skiriama itin daug dėmesio jam išsaugoti. Meras garbiam svečiui padovanojo A. Baltėno ir O. Drobelienės knygą „Šilų dzūkai“. „Nuoširdžiai dėkojame, kad radote galimybę pasisvečiuoti ypatingą vertę turinčiame Varėnos krašte ir susipažinti su unikaliomis šilinių dzūkų tradicijomis. Šis leidinys puikiai iliustruoja autentišką šilų dzūkų gyvenimo būdą, tad po prasmingų darbų suraskite laiko dar geriau jį pažinti. Šilų apsuptuose kaimeliuose viskas unikalu ir nepakartojama –ir pirmykštį žavesį išsaugojusi gamta, ir žmonės.
Darbštūs ir kūrybingi, pagarbiai puoselėjantys ir savo vaikams perduodantys iš amžių glūdumos paveldėtą archaišką šilinių dzūkų gyvenimo būdą, senąsias tradicijas, amatus ir kulinarinį paveldą. Niekur kitur pasaulyje to nebepamatysite. Šilų dzūkai margaspalviame Lietuvos ir Europos kultūros paveldo vainike neabejotinai užima ypatingą, išskirtinę vietą ir vertę. Šioje knygoje – tik maža dalelė dzūkų tradicijų. Tikimės, kad šilų dzūkų krašte apsilankėte pirmą, bet nepaskutinį kartą ir į savo namus grįšite su geriausiais įspūdžiais“, – sakė meras A. Kašėta.
Susitikimo metu buvo kalbėta apie didelę būtinybę saugoti ir ateities kartoms perduoti unikalius nematerialaus kultūros paveldo dalykus bei svarbią UNESCO misiją – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą, į kurį įrašytos svarbios istorinės ar gamtinės vietos ir kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui. Į šį sąrašą įtraukti ir Lietuvos objektai – Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių Nerija, Vilniaus senamiestis, Struvės geodezinis lankas, Sutartinės, Dainų šventės tradicija, Kryždirbystė ir kryžių simbolika.
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos sekretorius R. Smeet dėkojo už puikią pažintinę kelionę ir galimybę susipažinti su unikaliomis šilų dzūkų tradicijomis. Jis sakė pajutęs, kaip gražiai čia puoselėjamos vertybės, kokia begalinė meilė gimtam kraštui, tradicijoms, papročiams. Svečias pažymėjo, jog labai svarbu telkti bendruomenes, kurios užtikrintų senųjų dzūkų tradicijų tęstinumą ir linkėjo, kad jaunimas iš naujo atrastų gimtus namus ir grįžtų čia prasmingai dirbti ir laimingai gyventi. Svečias patikino, kad intensyvi visos dienos kelionė sužavėjo ir padėjo pamilti šilų dzūkų kraštą.
Susijęstraipsniai
