Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokinių tarybos iniciatyva surengtas projektas „Susikurk poilsio zoną“. Beveik visos klasės įsitraukė į šio projekto veiklą – pirmiausia popieriaus lape įgyvendino savo svajones, kokia, jų nuomone, turėtų būti poilsio zona. Braižė, skaičiavo, o vėliau savo idėjas paviešino vieni kitiems ir vertinimo komisijai. Vertinimo komisija priėmė sprendimą – finansiškai parems du projektus, nupirks didelį veidrodį ir skirs šiek tiek lėšų šeštokų idėjai. Prasidėjo darbai.
Gimnazijos vestibiulyje buvo pakabintas didžiulis veidrodis, kuriame galėjai išvysti savo atvaizdą visu ūgiu. Čia gimė ne viena asmenukė, kuri pateko į socialinius tinklus ir buvo dosniai įvertinta „Patinka“. Gimnazistai labai greitai susidraugavo su savo atvaizdu ir be veidrodžio jau neįsivaizduoja savo dienos. Visi vieningai pritaria – jis būtinas.
Kadangi šeštokų projektas reikalavo ne tik finansų, bet ir didesnių pastangų, laiko sąnaudų, jis finišavo tik praėjusią savaitę. Gimnazistai iki oficialios atidarymo dienos galėjo po truputį prisijaukinti šią naują erdvę. Ją iš karto pamėgo ne tik šeštokai, bet ir vyresnių klasių mokiniai. Gimnazijos bendruomenė buvo pakviesta į oficialų šios erdvės atidarymą.
Lietuvių liaudies patarlė byloja, kad „daug rankų didžią naštą pakelia“. Šią tiesą patvirtino šeštokų, jų tėvų bendros pastangos sukurti gimnazijoje kažką gražaus, jaukaus ir labai reikalingo – šviesią, spalvingą, nuotaikingą ir įkvepiančią ne tik ilsėtis, bet ir dar geriau mokytis erdvę. Po sunkios pamokos šioje erdvėje gali prisėsti, pailsėti, pavartyti knygą, žurnalą, pasiklausyti muzikos arba pasikalbėti su draugais, mokytojais. Nereikia „ramstyti sienų“, sėdėti ant palangės – argi nesmagu?
Šeštokai pagalbos kreipėsi ir tėvus. Jų indėlis kuriant šią poilsio zoną pranoko lūkesčius. Už jaukią poilsio zoną norime viešai vieni kitiem padėkoti. Juk gerų žodžių, įvertinimo, paskatinimo nebūna per daug! Tad už medinius padėklus esame dėkingi S. Ragožiaus individualiai įmonei. Už tarpininkavimą, už poroloną – Ramintos ir Simonos tėveliui Stasiui Ožalinskui.
Už idėjų generavimą, nuveiktus darbus, visų reikalingų priemonių įgijimą Emilijos tėveliui Tadui Volungevičiui. Už baldų surinkimą, sudėjimą Pijaus tėčiui Andriui Mikailioniui, Paulinos tėčiui Vitui Dirsei, Pauliaus tėčiui Arūnui Jakimavičiui, Robertos tėčiui Davronui Achmadžanovui. Už gobeleną, minkštosios dalies pasiuvimą esame dėkingi Justinos mamai Jolitai Gecevičienei, taip pat Pauliaus mamai Rasai Jakimavičienei.
Už dekoracijas ant sienos – Emilijos mamai, mūsų gimnazijos pavaduotojai Giedrei Volungevičienei ir pirmoko Domo, ketvirtoko Vakario tėčiui Donatui Patinskui. Už dekoracijų nuspalvinimą – Viliaus mamai Oksanai Miliauskienei, Kipro mamai Raimondai Šilalienei, pirmokui Jokūbui Šilalei ir aštuntokei Austėjai Ivanauskaitei. Taip pat šeštokams – Viliui Miliauskui, Kiprui Šilalei, Simonai ir Ramintai Zdančiūtėms, Evitai Čeplikaitei, Emilijai Volungevičiūtei, Godai Balkutei, Meidai Šilanskaitei, Mantui Urmanavičiui. Už baigiamuosius darbus – Raimundui ir Virginijai Urmanavičiams.
Už impregnanto įgijimą gimnazijos pavaduotojai ūkio reikalams Astai Turskienei. Už užtrauktukus esame dėkingi pradinių klasių mokytojoms, o jos – devintokės Alvitos Kelmelytės mamai.
Įrengus šią zoną, paaiškėjo, kaip svarbu būtų tokius poilsio kampelius turėti beveik prie kiekvieno kabineto. Kaip smagu matyti, kad gimnazijoje mokiniams yra gera, kad jie turi kur ilsėtis, kur būti, kur bendrauti… Todėl, įgyvendinę iš pirmo žvilgsnio ir mums patiems atrodžiusį neįgyvendinamą projektą, norime pasakyti, jog jaučiamės puikiai, pakylėtai. Esame nustebę jūsų, mieli gimnazistai, palaikymu ir įsipareigoję paskatinti Jus kurti ir gražinti mūsų visų gimnaziją. Atraskite ir prijaukinkite sau ir kitiems vis kitas ir kitas erdves.