Rudeniškai spalvingą ir šiltą šeštadienį Panemunės pagrindinės mokyklos mokytojai keliavo po Aukštaitiją.
Pažintį su Aukštaitijos dvarų etnografiniu paveldu pradėjome vėlyvojo klasicizmo laikus menančiame Pakruojo dvare. Čia mus pasitiko puošniais bajoraitės drabužiais apsirengusi ekskursijos vadovė Vaida ir pakvietė užeiti į didingus dviaukščius rūmus, kurie yra pagrindinis dvaro akcentas. Nuotaikinguose bajoraitės pasakojimuose atgijo XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus istorijos ir intrigos, susietos su čia gyvenusiais ir dirbusiais žmonėmis. Pasigrožėję šio pastato interjeru, meno turtais, domėjomės dvaro aplinkos ir kitų pastatų istorine praeitimi. Aikštė prie ūkinių pastatų priminė filmą apie ,,svieto lygintoją” Tadą Blindą – čia nufilmuota jo plakimo scena.
Bausmių muziejus sugrąžino į šiurpius baudžiavos laikus. Blausia šviesa apšviestuose jo požemiuose pamatėme senovėje naudotus bausmių įrankius ir įrenginius.
Susipažinę su Pakruojo dvaro istorine praeitimi, pasivaikščioję po jį supantį parką, keliavome į Šiaulius ir pravėrėme Chaimo Frenkelio vilos duris. Joje domėjomės Chaimo ir Doros Frenkelių – garsiausios Šiaulių žydų šeimos – gyvenimo ir veiklos istorija, palikimu. Istorinės ekspozicijos, esančios viloje, pasakojo apie Ch. Frenkelio karjerą nuo eilinio odos išdirbėjo iki fabrikanto milijonieriaus, apie XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios žydų kultūros ypatumus, apie senovinio provincijos dvaro ir miesto aplinką, gyventojus. Pasigrožėję eksponatais ir puošniu vilos interjeru, dalyvavome edukacinėje programoje ,,Košerinio maisto paslaptys”. Jos metu susipažinome su žydų virtuvės ypatumais, valgių ruošimo specifika, skanavome tradicinių žydų valgių.
Vėliau pasukome Panevėžio link ir pažintį su Aukštaitijos dvarų paveldu tęsėme Bistrampolio dvare, kuris senovėje priklausė garsiai Bistramų giminei. Klausėme pasakojimo apie šio dvaro sodybos ansamblį, didelį gražų parką. Skaudūs Lietuvos istorijos faktai atgijo pravėrus buvusios elektrinės duris. Dabar čia koplyčia ir kuklus knygnešystės muziejus, ant kurio sienų garsaus menininko A. Kmieliausko nutapyta arka knygnešystės motyvais. Mus sujaudino pagrindinis muziejaus akcentas – didelis kryžius, įprasminantis knygnešio Jurgio Bielinio veiklą. Anot istorinių šaltinių, prie šio kryžiaus 1918 metų sausio 17 dieną Jurgis Bielinis mirė.
Džiaugiamės šia turininga kelione, nes pavartę Pakruojo dvaro istorijos puslapius, pasigilinę į Ch. Frenkelio vilos ekspozicijų faktus, paviešėję Bistrampolio dvare, praplėteme savo akiratį.
Laima Ryženinienė,
vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja
Susijęstraipsniai
