Žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės atminimas pagerbiamas Varėnoje. D. Tamulevičiūtės septyniasdešimt penktosioms gimimo metinėms skirtas jos vardo festivalis. Šeštąjį kartą surengtas teatrų festivalis prasidėjo Kultūros ministerijos įsteigtos premijos laureatas – spektaklis „Akmuo vanduo geluonis“, kurį režisavo Karolina Žernytė. Kūrybinei grupei įteikta 20 tūkst. 275 eurų premija ir dailininko Sauliaus Vaitiekūno sukurtas atminimo ženklas.
Festivalio atidarymo renginiai tradiciškai prasidėjo jautria gaida nuskambėjusiu minėjimu D. Tamulevičiūtės gimtinėje Senojoje Varėnoje. Aplankę režisierės kapą, jos mokiniai, bendradarbiai, bendražygiai, giminės ir visi ją gerbiantys skubėjo į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kur Šv. Mišias už jos šviesų atminimą aukojo klebonas Pranciškus Čivilis.
Varėnos kūrybos centro šokių studijos „Mikitukas“ merginos prie altoriaus iš degančių žvakučių sudėliojo jubiliejinį skaičių, o Varėnos kultūros centro ansamblio „Žeiria“ vadovė Vaida Naruševičiūtė atliko jautriausias sielos stygas suvirpinusią dzūkišką dainą „Oi seniai seniai pas motulį buvau…“. Pagerbti režisierės atvyko teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė, režisierius Algimantas Pociūnas, buvę jos mokiniai, žymūs aktoriai Dalia Overaitė, Dalia Storyk, Remigijus Vilkaitis, kiti Lietuvos teatro žmonės, varėniškiai.
Aktorius R. Vilkaitis, kuris, būdamas kultūros ministru, inicijavo D. Tamulevičiūtės premijos įsteigimą, dalindamasis prisiminimais apie buvusią savo mokytoją, kvietė nepadaryti iš jos ikonos. „Tegu ji būna mumyse gyva – su visais savo trūkumais, neteisybėm, charakterio savybėm“. Jis išreiškė norą, kad festivalyje kuo garsiau skambėtų varėniškių norai, nes jie šitą reiškinį jau šeštus metus kuria savaip, taip, kaip jiems reikia, kuria tinkama linkme. „Ačiū visiems, kurie prisideda prie šito renginio. Lenkiuos, gerbiu, myliu Jus visus“, – kalbėjo R. Vilkaitis.
Prisiminimais apie režisierę dalinosi jos draugė, kraštietė, teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė ir dėkojo jai už tai, jog į mūsų kraštą atnešė nepaprastai prasmingą šventę. Dzūkiškai Dalios Tamulevičiūtės giminių vardu kalbėjęs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Sigitas Lužys sakė, jog mylima giminaitė, kaip ta Grainio liepa, lūžo anksti, tačiau jos mokiniai bei jos kūrybos gerbėjai ir puoselėtojai, tarsi liepos šakose besisupę paukščiai, smėlėtoje Varėnos krašto žemėje kaip grūdą pasėjo puikią idėją – rengti teatrų festivalius, kurie kiekvieną rudenį yra laukiami, prasideda tarsi medunešis. „Ir Dalia pareina cia, namo, kartu su visais kožnų rudenį, su kožnu iš mūs, ir prasdeda cia Dalios atlaidai“, – kalbėjo S. Lužys.
Režisierius, D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio komisijos pirmininkas Algimantas Pociūnas sakė, kad šis teatrų festivalis labai svarbus ir įpareigojantis, kiekvienais metais įgaunantis vis didesnį pagreitį. Jis linkėjo, kad Varėnoje kasmet vykstantis festivalis būtų viena tų ugnelių, kurios įžiebtų kūrybinį polėkį ir kūrėjams, ir žiūrovams. Prisiminimais apie mylimą dėstytoją pasidalinusi jos mokinė, aktorė Olga Polevikova sakė, kad šis festivalis – pati geriausia dovana ir režisierei jos septyniasdešimt penktųjų gimimo metinių proga, ir visiems teatralams, ir teatro mylėtojams.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasveikino su festivalio atidarymu ir pakvietė džiaugtis jo teikiamom dvasinėm dovanom. Meras pažymėjo, jog šioje vietoje kadais stovėjusi nebe mūrinė, o medinė bažnytėlė, kurioje Dalia buvo pakrikštyta, ir kuri jai tapo savotiška sąsaja su teatro scena. „Režisierė statė teatro bažnyčią, jos spektakliai buvo atgaiva dvasiai… Džiaugiamės turėdami iškilią asmenybę, branginam ir puoselėjam jos atminimą“, – kalbėjo rajono vadovas. Su šiemet vėl prasidėjusia teatrų festivalio švente visus pasveikino Seimo narys Vidas Mikalauskas.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pažymėjo, jog D. Tamulevičiūtės indėlis į Lietuvos teatro klodus yra labai svarus. „Ji, matyt, siekė, kad jos gimtadienis taptų teatro švente. Mes šventę šiandien turime. Premija įteikiama tik vienam iš vienuolikos spektaklių, tačiau tiems, kurie šiemet nelaimėjo, linkiu nenuleisti sparnų ir kurti“.