Rengiama integruota Alytaus regiono teritorijos vystymo programa. Ji apima visas Dzūkijos savivaldybes. .Lietuvos Respublikos partnerystės sutartyje, patvirtintoje Europos komisijos, Alytaus miestas, 2007–2013 m. laikotarpiu buvęs regioninis ekonomikos augimo centras, identifikuotas kaip 2014–2020 m. pereinamojo laikotarpio tikslinė teritorija. Dabartiniame programos projekte yra pateikti Alytaus mieste numatomi įgyvendinti projektai, skirti padidinti užimtumą numatytose teritorijose, gerinant jų patrauklumą darbui, poilsiui ir investicijoms.

Alytaus regionui būdingos neigiamos demografinės tendencijos. Alytaus regione 2014 metų pradžioje gyveno 149 tūkst. 851 gyventojas. Lyginant su 2011 m., gyventojų skaičius regione sumažėjo 5,4 procento ir mažėjo sparčiau nei tą patį laikotarpį Lietuvoje (3,5 procento). 2001–2011 m. didžiausias gyventojų skaičiaus pokytis buvo Varėnos ir Lazdijų rajono savivaldybėse, mažiausias – Alytaus rajono savivaldybėje. Daugiausia Alytaus regiono gyventojų gyvena Alytaus miesto savivaldybėje.

2014 m. pradžioje Alytuje gyveno 56 tūkst. 357 gyventojai. Tai sudarė 37,6 proc. visų regiono gyventojų. Alytaus rajone gyvena 18,2 proc., Druskininkų savivaldybėje – 14 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 14,2 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 16 proc. regiono gyventojų.

Visose Alytaus regiono tikslinėse teritorijose stebima neigiama gyventojų natūrali kaita. Ypač mažėja vaikų skaičius bendroje Alytaus regiono gyventojų dalyje. Nuo 2001 m. vaikų skaičius Alytaus regione sumažėjo beveik 48 proc. Druskininkų savivaldybėje sumažėjo 51 proc.; Alytaus miesto ir Varėnos rajono savivaldybėse – 49 proc.; Lazdijų rajono savivaldybėje – 48 proc.

Ypatingai neigiamomis demografinėmis tendencijomis pasižymi Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybės. Tokios demografinės tendencijos ateityje gali sąlygoti darbo jėgos trūkumą ir dideles savivaldybių išlaidas socialinei paramai. Nedidėjant miestų gyventojų skaičiui, urbanizuotų teritorijų plėtra vyks ne dėl kiekybinių gyventojų skaičiaus pokyčių, o daugiausia dėl prognozuojamo gyvenimo kokybės gerėjimo, o atskirais atvejais ir dėl ūkinės gamybinės veiklos plėtros poreikių.

Alytaus miesto savivaldybėje stebimas ypač didelis – 21 proc. – darbingo amžiaus gyventojų sumažėjimas. Alytaus apskritį galima priskirti prie vienos „seniausių“ apskričių Lietuvoje. Pensinio amžiaus gyventojai sudarė: Alytaus miesto savivaldybėje – 21 proc., Druskininkų savivaldybėje – 26 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje – 27 proc. ir Varėnos rajono savivaldybėje – 28 proc. 2007–2012 m. šalyje gyventojų iki 15 metų skaičius sumažėjo 17,51 proc., darbingo amžiaus gyventojų – 8,80 proc. Atitinkamai Alytaus apskrityje sumažėjo 28,68 proc. ir 11,03 proc.

Alytaus apskrityje 2015 m. pradžioje buvo 2 tūkst. 431 veikianti įmonė arba 16,4 įmonių tūkstančiui gyventojų. 2012–2015 m. regione stebimas įmonių augimas. Šiuo laikotarpiu regione buvo įsteigtos 349 įmonės ir tai sudarė 16,8 proc. bendro įmonių skaičiaus. Daugiausia įmonių per minimą laikotarpį buvo įsteigta Alytaus miesto savivaldybėje – 172 (augimas – 10,9 proc.), Druskininkų savivaldybėje – 89 (augimas 24,9 proc.), Lazdijų rajono savivaldybėje – 14 (augimas 8,3 proc.) ir Varėnos rajono savivaldybėje – 18 (augimas 7 proc.).

Pagal 2015 m. pradžios statistinius duomenis, daugiausia įmonių tūkstančiui gyventojų teko Alytaus miesto savivaldybėje – 22,1; Druskininkų savivaldybėje – 21,6; Varėnos rajono savivaldybėje – 11,7 ir mažiausia įmonių tūkstančiui gyventojų teko Lazdijų rajono savivaldybėje – 8,7. Daugiausiai veikiančių įmonių buvo aptarnavimo veiklos srityse – 375, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse – 360, apdirbamosios gamybos – 132.

Alytaus apskritis yra šeštoje vietoje (1 tūkst. 922 Lt). Lietuvos vidurkis – 2 tūkst. 231,70 Lt. Darbo jėgos kaštai Alytaus regione 13,88 proc. mažesni nei Lietuvos vidurkis. Šalies mastu pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį vienam gyventojui Alytaus miesto savivaldybė – 13-ta (2 tūkst. 31 Lt), Druskininkų – 27-ta (1 tūkst. 825 Lt), Lazdijų rajono – 33-čia (1 tūkst. 782 Lt), Varėnos rajono – 41-ma (1 tūkst. 732 Lt). 2013 m. vidutinis darbo užmokestis Varėnos rajone siekė vos 1601,1 Lt ir buvo vienas mažiausių Lietuvoje.

Teritorinio planavimo dokumentuose numatoma Alytaus regiono tikslinių teritorijų plėtra šiomis kryptimis: pagrindiniai Alytaus regiono savivaldybių, į kurias įeina tikslinės teritorijos, veiksniai, turintys įtakos tikslinių teritorijų vystymui. Alytaus miestas – 2 lygmens „A“ kategorijos miestas, jungiantis regionų centrus ir prijungiantis juos prie 1 lygmens tinklo. Alytus patenka į palaikomojo tipo arealą, pietryčių regioną, kuriame yra didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir reikalingas esamo socialinio ir ekonominio potencialo palaikymas ir renovacija.

Alytaus miesto urbanistinė plėtra nukreipta į susisiekimo ir ryšių tarp apskrities esamų ir būsimų administracinių centrų ir su aukštesnio lygmens šalies centrais (Vilnius, Kaunas) tobulinimą, susijusį su esminiu transporto infrastruktūros modernizavimu. Alytaus mieste numatyta gyvenamojo prioriteto, rytinio, šiaurinio, pietinio pramonės rajonų, Nemuno slėnio, Alytaus miško parko plėtra. Plėtojant Alytaus miesto urbanistinę sistemą, siekiama ją optimizuoti sudarant palankiausias gyvenimo sąlygas.

Iš 2013 metais Alytaus regione veikiančių 50 kultūros centrų ir jų filialų, 6 muziejų, 1 teatro tik nedidelė dalis yra modernizuota arba dalinai modernizuota. Didžiąją dalį jų reikia pertvarkyti. Tik apie 63 proc. kultūros objektų erdvių yra išnaudojama pagal paskirtį. Apie 20 proc. erdvių visai nepanaudojama, nes yra netinkamos eksploatacijai.

Alytuje iki 2020 m. planuojama:

Sutvarkyti kultūrinį Alytaus miesto paveldą, rekonstruojant buvusios sinagogos ir rabino namo pastatus ir aplinkines teritorijas
Modernizuoti ir pritaikyti kultūros produktų bei inovatyvių paslaugų sklaidai Alytaus kultūros ir komunikacijos centrą
Skatinti tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų plėtrą, sukuriant patrauklias sąlygas verslo plėtrai, modernizuojant inžinerinę infrastruktūrą (Vandentiekio magistralės DN 500- Putinų g. Alytuje, rekonstravimas)
- Konvertuoti buvusią pramonės teritoriją į aukštos kokybės erdvę verslo vystymui ir plėtrai, sukuriant ir atnaujinant tam reikalingą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą naujų darbo vietų kūrimui Alytuje (buvusių pramoninių teritorijų įrengimas Pramonės g. 1, lietaus nuotekų tinklų pramoninėje teritorijoje Pramonės g.1, įrengimas)
- Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą (vieningos elektroninės viešojo transporto valdymo sistemos įdiegimas, ekologiškų transporto priemonių įsigijimas Alytaus mieste)
- Rengti darnaus judrumo planus, diegti modernias judumo valdymo priemones (darnaus judumo ir eismo organizavimo planų rengimas, sumanių šviesofų reguliavimo plėtra)
- Plėtoti dviračių infrastruktūrą, įrengiant Pramonės rajone pėsčiųjų ir dviračių trasas, integruojant jas į bendrą tinklą
- Rekonstruoti Pramonės g. iki Naujosios g.