„Esu susipažinęs su daugelio Europos sąjungos valstybių atliekų tvarkymo sistemomis, bet biologinio apdorojimo įrenginiuose lankausi pirmą kartą“, – prisipažino Europos komisijos regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato padalinio integraciniam augimui, miestų ir teritorinei plėtrai, Šiaurės Europos, Danijos, Lietuvos ir Švedijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Luis Boris, apžiūrėjęs Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre pastatytus biologinio apdorojimo įrenginius.
Europos komisijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, aplinkos ministerijos ir aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre lankėsi tuo metu, kai vyko pirmieji eksploataciniai biologinio apdorojimo įrenginių bandymai. Juos montavusios olandų bendrovės „Waste treatment technologies“ atstovas Edwin Berkhof svečiams išsamiai pristatė biologinio apdorojimo įrenginių veikimo mechanizmą.
Alytaus regione pradedami eksploatuoti įrenginiai – pirmieji biologinio apdorojimo įrenginiai Lietuvoje. Juose vienu pažangiausių pasaulyje sausuoju anaerobiniu būdu apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos.
Iš bendro atliekų srauto atskirtos biologiškai skaidžios apie tris savaites laikomos sandariame tunelyje, kur palaikant reikiamą temperatūrą, vyksta jų fermentavimo procesas ir formuojasi metano dujos. Jos naudojamos šilumos ir elektros energijai gaminti. Pagaminta energija bus naudojama sąvartyno ir jame esančių įrenginių reikmėms, o susidariusi perteklinė – parduodama.
Po fermentavimo atliekos patenka į kompostavimo tunelį ir jame dar kelias savaites džiovinamos, paskui vežamos į brandinimo aikštelę ir toliau tvarkomos, kur išgaunamas galutinis produktas – kompostas. Jis naudojamas sąvartyno sluoksniams perdengti. Didžioji dalis šio komposto dirvai tręšti netinka, nes kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis pasitaiko įvairių priemaišų.
Vienu metu tunelyje telpa apie 200 tonų atliekų. Per metus biologinio apdorojimo įrenginiuose planuojama perdirbti apie 20 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų. Maždaug tiek jų ir susidaro Alytaus regionui priklausančiose septyniose savivaldybėse.
Biologiškai skaidžios – gamtoje suyrančios buities ir sodo – atliekos sudaro apie 30 proc. komunalinių atliekų kiekio. Europos Sąjungos direktyvos reikalauja mažinti jų šalinimą sąvartyne. Kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis ateityje bus apdorojamos ir maisto atliekos, kurios nuo 2018 metų turės būti surenkamos atskirai.
Alytaus regiono gyventojai kompostavimui tinkamas sodo ir daržo atliekas gali kompostuoti jiems išdalintuose individualiuose kompostavimo konteineriuose. Tokia galimybė labai sudomino su Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistema susipažinusį Europos komisijos atstovą L. Borisą. Iš Ispanijos kilęs svečias teiravosi, kaip žmonės informuojami apie kompostavimo naudą ir galimybes, kur panaudoja gautą kompostą.
Europos komisijos atstovas labai palankiai įvertino šiuolaikišką Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą, kurioje vienodai svarbią vietą užima ir šiuolaikiškų technologijų diegimas, ir gyventojų informavimas apie jų reikalingumą bei svarbą.
L. Borisas domėjosi regione susidarančių atliekų kiekiais, rūšiavimo galimybėmis, perdirbimu, teiravosi, kokio dydžio rinkliava už atliekų tvarkymą taikoma regione, kas ją nustato. Svečias apžiūrėjo ir praėjusiais metais pradėjusius veikti mechanino rūšiavimo įrenginius. Tai kol kas vieninteliai tokie įrenginiai Lietuvoje, kituose regionuose jie statomi.
Mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių statyba – vienas didžiausių Europos sąjungos lėšomis finansuotų aplinkos tvarkymo projektų Lietuvoje. Bendra projekto vertė siekė 16 milijonų eurų, o vertė, kuri sukuriama šių įrenginių pagalba užtikrinant švaresnę ir saugesnę aplinką, yra neišmatuojama.
Susijęstraipsniai
