Nors bandymų atgaivinti mokyklą, jos statinius ir sutvarkyti teritoriją būta ir anksčiau. Alytaus rajono savivaldybė prieš penkerius metus buvo parengusi techninį ir investicinį projektus, tačiau tuo metu finansavimo iš Europos Sąjungos Lietuva-Lenkija programos fondų bei Kultūros ministerijos negavo. Šiandien dar kartą apie mokyklos perspektyvą diskutuota rajono savivaldybėje vykusioje konferencijoje „Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla: praeitis ir ateities vizija“.
Konferencijoje dalyvavo savivaldybės vadovai, skyrių vedėjai ir darbuotojai, tarybos nariai, bendruomenių atstovai, seniūnai, švietimo įstaigų vadovai, kultūros darbuotojai, verslininkai, žurnalistai, turizmo atstovai, mokyklos statybos darbus finansavusio L. Radziukyno giminaitė Gražina Makuvienė, kurios mama yra L. Radziukyno dukterėčia, Algirdas Ražanskas, kurio dėdė vadovavo mokyklos statybai, mokyklos mokinė Albina Šaulienė ir kiti garbingi svečiai.
Meras A. Vrubliauskas pasveikinęs konferencijos dalyvius pažymėjo, kad mokyklos atnaujino klausimas yra svarbus rajono savivaldybei ir tarybai. „Tikiu, kad ši konferencija duos naują impulsą į Kurnėnų mokyklos viziją pažvelgti kitaip“, – sakė A. Vrubliauskas. Meras siūlo mokyklą atgaivinti taip, kad ji būtų lankoma ir gyva. „Čia galbūt galėtų vykti įvairios edukacijos, organizuojama muziejinė veikla. Svarbus ir verslo atėjimas į Kurnėnus“, – sakė rajono vadovas A. Vrubliauskas.
Konferenciją moderavęs mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas priminė, kad šiais metais savivaldybės darbuotojai ir tarybos nariai pavasarinės talkos metu sutvarkė mokyklos aplinką. „Tikiu, kad mokykla nušvis naujom spalvom“, – kalbėjo A. Balčiūnas.
Mokyklos istoriją apžvelgė Alytaus turizmo ir informacijos centro vyriausioji specialistė Birutė Malaškevičiūtė. Mokyklos fundatorius L. Radžiukynas gimė 1880 m., aukštąjį mokslą baigė Varšuvoje, dirbo Amerikos kasyklose, vėliau užėmė vadovaujamas pareigas Čikagoje. „Uždirbtais pinigais dalinosi su kitais. Buvo aktyvus labdarys“, – apie L. Radziukyną kalbėjo turizmo centro atstovė.
„Mokyklos statyba, prasidėjusi 1934 m., truko dvejus metus. Beveik visos statybinės medžiagos, įskaitant ir mokyklos langų stiklus, buvo gabenamos iš Čikagos. Mokykloje buvo įrengta didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs butai ir kambariai mokytojams, vonios ir vandentiekis. Greta mokyklos pastatyta vėjo jėgainė buvo naudojama pumpuoti vandenį iš 97 m gylio artezinio gręžinio į rezervuarą vandens bokšte“, – to meto mokyklos vaizdą nupiešė B. Malaškevičiūtė.
Vietos gyventojams tada mokykla atrodė panaši į bažnyčią, nes turėjo bokštą. Tą patvirtino ir buvusi šios mokyklos mokinė Albina Šaulienė, kuri mokykloje mokėsi 1945–1948 metais. „Buvo drausmė ir pagarba mokytojams. Pamokas pradėdavome malda ir himno giedojimu. Bet labiausiai man įsiminė topolių kvapas – tai Kurnėnų mokyklos kvapas“, – prisiminimais dalijosi A. Šaulienė.
Mokyklos viduje yra išlikusių autentiškų daiktų: suolų, spintų, mokyklinių lentų, kriauklių, santechnikos elementų ir kitų daiktų. „Visa mokykla yra vertinga ir saugoma kaip kultūros paveldo objektas“, – sakė Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Margarita Janušonienė. Pasak jos, mokyklos negalima renovuoti, remontuoti, tik restauruoti. „Kitaip mokykla praras savo unikalumą ir išskirtinumą“, – pažymėjo M. Janušonienė.
Alytaus mokslininkų „Vizija“ vadovas Kazimieras Sventickas apie mokyklos fundatorių Lauryną Radziukyną kalbėjo kaip emigrantą, kuris nepamiršo savo kaimo ir jam padovanojo mokyklą. „Šis žmogus galėtų būti gražus pavyzdys viso pasaulio lietuviams, kaip išlaikyti ryšį su gimtine. Jo gerą darbą reikia viešinti“, – sakė K. Sventickas.
Kurnėnų mokyklos viziją pristatė konsultacinės firmos direktorius Gintaras Bleizgys, kuris prieš penkerius metus parengė mokyklos techninį ir investicinį projektus. „Kadangi mokykla saugotina, ir joje negalimi dideli pateikimai, todėl buvo siūloma šalia pastatyti naują pastatą su maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis. Pačią mokyklą pritaikyti muziejinėms ekspozicijoms“, – kalbėjo G. Bleizgys. Jis siūlo mokykloje organizuoti tokią veiklą, kad mokykla būtų nuolat pilna žmonių. „Taip pat buvo numatyta sutvarkyti teritoriją, įrengti tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės, iškasti tvenkinius, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę“, – tęsė G. Bleizgys. Konsultantas pasiūlė ir kitą variantą – mokykloje įkurti savivaldybės įmonių biurus. „Mokyklos atgaivinimui reiktų apie pusantro milijono eurų,“ – sakė jis.
Diskusijoje apie L. Radžiukyną atsiminimais dalijosi Albinas Ražanskas, kurio dėdė vadovavo mokyklos statybai. „L. Radziukynas turėjo du vaikus. Jiems pasakė: „daviau jums sparnus, skriskite patys, pinigų jums neduosiu, geriau savo kaimui mokyklą pastatysiu“, – prisiminė A. Ražanskas. Pasak jo, mokykla buvo pastatyta kaip švietimo objektas, todėl ji turėtų tarnauti kultūrai ir švietimui. Buvusi mokyklos direktorė Antanina Urbanavičienė prisiminė, kad mokykla rūpinosi visa kaimo bendruomenė, kuri ir paremontuodavo mokyklą, prižiūrėjo mokytojų sodintą sodą.
Profesorius biologas Albinas Lugauskas pasiūlė turizmo maršrutą, į kurį būtų įtraukta ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. „Jis prasidėtų Alytuje, apimtų Aniškio dvarą, Kurnėnų mokyklą, kitus lankytinus objektus“, – sakė profesorius. Naujausias technologijas – holografines ekspozicijas rengti pasiūlė mokslininkas Alfonsas Peckus. Kurnėnų mokyklą kaip mokslą centrą mato Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė.
Konferencijoje dalyvavusi Gražina Mankuvienė, kurios mama yra L. Radziukyno dukterėčia, padėkojo rajono savivaldybei už iniciatyvas ir bandymus atgaivinti mokyklą, pažymėjo, kad ši mokykla svarbi ne tik jos giminei, bet ir visai Lietuvai. Mero pavaduotojas A. Balčiūnas padėkojo visiems už išsakytas idėjas, mintis, prisiminimus, pažymėjo, kad savivaldybė ieškos lėšų mokyklos atnaujinimui ir pakvietė apsilankyti Kurnėnų mokykloje, pažvelgti į ją iš vidaus.
Susijęstraipsniai
