Skirtingų tyrimų duomenys teigia, kad kas trečias – ketvirtas suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Šią problemą turi vienas iš dešimties 20-30 amžiaus grupės gyventojų ir net 5 iš dešimties penkiasdešimtmečių.
Lietuvos kardiologai linkę manyti, kad mūsų šalyje arterinės hipertenzijos problema dar aktualesnė. Jų nuomone, Lietuvoje net 57 proc. vidutinio darbingo amžiaus žmonių yra padidėjęs kraujospūdis – net 63 proc. moterų ir 49 proc. vyrų.
Pastaruosius metus renkama informacija apie Alytaus rajono gyventojų sveikatos būklę rodo, kad savivaldybės gyventojų gyvybę dažniausiai ir nusineša širdies – kraujagyslių ligos, kurių vienas iš pagrindinių išsivystymo faktorių yra būtent padidėjęs arterinis kraujospūdis. Didžiausia problema yra ta, kad net ir žinodami, kad jų kraujospūdis esti aukštas, labai retai imasi priemonių šio rodiklio kontrolei.
Suprasti, žinoti ir kontroliuoti
Sveikatos specialistai yra pastebėję, kad tik nedidelė dalis žmonių pabandę įsigilinti ir žino, kas yra kraujospūdis ir kaip jo padidėjimas gali pakenkti organizmui. Kiekvienai organizmo ląstelei reikalingas deguonis, kuriuo įsotintas yra kraujas. Širdies tikslas – susitraukinėti taip, kad kraujas judėtų, tekėtų ir visus audinius deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Širdis atlieka siurblio – pompos vaidmenį. Kadangi kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja, todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, arba, kaip žmonės mėgsta sakyti „viršutinis”, atspindi širdies susitraukimo spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, vadinamas „apatinis”, atspindi spaudimą kraujagyslėse, kuomet širdis po susitraukimo ilsisi ir yra vadinamas diastoliniu. Kas atsitinka, kuomet spaudimas į kraujagyslių sieneles yra per didelis net ir širdies poilsio akimirką? Širdis, kraujagyslės „persitempia”, pradeda storėti, praranda elestingumą, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Ypač jautrios kraujospūdžiui smegenų, akių ir inkstų kraujagyslės. Todėl dažniausios nekontroliuojamo kraujospūdžio komplikacijos ir gali nulemti šių organų ligas: širdies raumens (miokardo) infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, regos sutrikimus.
Medikamentai reguliariai ir taip, kaip nurodyta
Pavojaus nėra, jeigu arterinis kraujospūdis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti. Visomis įmanomomis priemonėmis. Lengvą kraujospūdžio padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų. Priemonės ir taisyklės visiems žinomos: mažinti kūno masę, nerūkyti, reguliariai mankštinantis, sumažinti druskos ir gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste, valgyti daug žalių daržovių, vaisių, ypač turtingų kaliu, atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios priemonės tinka tik esant nedideliam kraujospūdžio padidėjimui. Visais kitais atvejais yra būtina gydytojų konsultacija, medikamentinis gydymas ir reguliari kraujospūdžio kontrolė. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Gydant kraujospūdis turi būti tolygus, todėl medikamentai, reguliuojantys kraujospūdį turi būti vartojami nuolat, o ne tuomet, kai pajuntami simptomai arba prisimenama.
Savivaldybėje paminėta pasaulinė hipertenzijos diena
Kasmet nuo 2006 m. gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ta proga Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuras savivaldybės administracijos darbuotojus pakvietė į renginį „Sužinok. Įvertink. Apsispręsk.”, kurio metu kvietė visus sužinoti ir įvertinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Įvairių administracijos skyrių darbuotojai turėjo galimybę sužinoti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, išsimatuoti arterinį kraujo spaudimą bei atlikti kūno sudėties analizę, kurios metu vertinamas žmogaus kūno masės indeksas, poodinių bei visceralinių riebalų, raumenų kiekis ir kiti aktualūs rodikliai, galintys padėti įvertinti grėsmes sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Be abejo, vienas iš svarbiausių renginio metu aptartų dalykų – kaip teisingai matuoti (matuotis) kraujospūdį namuose ir kiek svarbi šios ligos kontrolė bei, jeigu ji yra gydoma, kiek svarbus medikamentų vartojimo rėžimas.
Visuomenės sveikatos biuro kolektyvas tiki ir tikisi, kad drąsiai ir aktyviai dalyvavę rizikos veiksnių vertinime, neišsigandę nei adatų, nei kūno sudėties analizatorių, renginio dalyviai nesuklups ir ties trečiu renginio teiginiu – „apsispręsk”. Nors daugumos rodikliai nebuvo itin blogi ar grėsmingi, tačiau ne vienas renginio dalyvis buvo perspėtas dėl „ribinio” kraujospūdžio ar padidėjusių kraujo lipidų kiekio. Renginio pabaigoje buvo biuro kolektyvas visiems palinkėjo apsispręsti nuo esamos akimirkos keisti gyvenimo būdą, kreiptis į gydytojus, jeigu reikia, dėl medikamentinio gydymo, pradėti gyventi taip, kad rugsėjo pabaigoje, minint Pasaulinę širdies dieną rodikliai būtų pasikeitę tik į gerąją pusę.
Dalia Kitavičienė
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė