Banko kortelės PIN kodą sudaro keturi skaičiai, tačiau juos reikia prisiminti ir nesumaišyti kito banko. Bankininkai pataria, kad kodas turėtų būti patogus, lengvai įsimenamas, o tai gali būti tiek jiems svarbios datos, tiek ir kitos aktualios kombinacijos: sutuoktinio ar vaiko gimimo data, atstumas nuo namų iki darbovietės ar pan.
Vieno didžiausių Lietuvos banko duomenimis, kai nuo praėjusių metų buvo sudaryta galimybė bankomatuose pasikeisti mokėjimo kortelės PIN kodą, banko klientai juos pasikeitė daugiau nei 32 tūkst. kartų.
Popieriaus lapeliai, piniginėse nešiojamos nuolaidų kortelės ar specialūs paruoštukai – tai senosios priemonės, kurias naudoja norintieji nepamiršti visų turimų mokėjimo kortelių PIN kodų. Pasitelkiamos ir šiuolaikiškesnės technologijos – kodo skaičių seka atsimenama pagal tai, kaip ji išsidėsto mobiliojo telefono klaviatūroje, arba kodas suvedamas į telefono adresų knygą.
Pasitaiko ir įdomesnių atvejų, kuomet banko klientai PIN kodus užsirašo ant šalia bankomato esančios sienos, kurią po kurio laiko perdažo, taip sunaikinant ir paliktus kodus. Be to, nors Lietuvoje tokia „mada“ dar nėra populiari, užsienyje PIN kodai netgi tatuiruojami ant kūno.
Geriausia, ką galima padaryti iš banko gavus voką su mokėjimo kortelės PIN kodu, jį įsiminti ar užsirašyti į dienoraštį, įpinant jį į specialią, tik kortelės naudotojui žinomą istoriją, o voką sunaikinti.
Keičiant banko suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą į kitą nepatariama naudoti lengvai atspėjamų skaičių sekų, pavyzdžiui, gimimo datos, adreso skaitmenų, telefono ar mokėjimo kortelės numerių dalių, nuoseklių skaičių sekų – 1234, 1111. Nerekomenduojama rašyti PIN kodo ant mokėjimo kortelės ar lapelio, kuris nešiojamas piniginėje, kartu su banko kortele.