Praėjo savaip įdomus rinkiminis periodas, po kurio Alytuje vieni kaltina kitus, jaučiasi nuskriausti ar net traukiasi iš politinės arenos, kai tuo tarpu kiti džiaugiasi rinkėjų pasitikėjimu, išreikštu rekordiniu skaičiumi rinkėjų balsų. Alytuje įvykęs fenomenas skamba nacionaliniu mastu, nes bendruomenė miesto vairą nusprendė perduoti ne tik visuomeninio ir svarbu pabrėžti, jog nepartinio rinkimų komiteto lyderiui Vytautui Grigaravičiui, bet ir 12 kartu su juo sąraše kandidatavusių alytiškių.
Šių savivaldos rinkimų naujovė – visuomeniniai komitetai neretai politologų buvo vadinti eksperimentu, o politikų – vienadienėmis partijomis užsimojo galingai ir susibūrė į 54 skirtingus darinius visoje Lietuvoje. Vieni aktyviau, kiti pasyviau jie bandė pritraukti rinkėjų balsus tiek pirmojo turo metu vykusiuose tiesioginiuose mero bei savivaldybių tarybų rinkimuose, tiek kai kurie dar turės mesti papildomas pajėgas II merų rinkimų etapui.
19 Lietuvos savivaldybių bendruomenės jau išreiškė pakankamą pasitikėjimą vienam iš kandidatų atsisėsti į atitinkamos savivaldybės mero kėdę, taip kartu sutaupydamos savo brangų sekmadienio laiką per antrąjį rinkimų turą. Iš šių savivaldybių išsiskiria Alytaus miesto savivaldybė, nes tik ji vienintelė pirmajame ture išrinko visuomeninio rinkimų komiteto lyderį. Likusios pasirinko politines partijas ir jų pirmuosius numerius.
Papildomame rinkimų ture savo šansus bandys dar šešių visuomeninių komitetų iškelti kandidatai į merus didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Skuode, įdomybės vyks Šiauliuose, kur antrajame ture susikaus abu nepartiniai kandidatai iš dviejų skirtingų visuomeninių rinkimų komitetų.
Lyginant su kitais visuomeniniais komitetais ir jų gautais tarybų narių mandatais, ženkliai nuo visų atsiplėšę lyderiai Lietuvoje akivaizdūs – visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (16 mandatų iš 40) ir visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ (13 mandatų iš 27). Alytaus piliečių komitetas ir vėl muša procentų rekordus, atitrūkęs nuo antrojoje vietoje pagal mandatų dalybą likusios politinės partijos.
Nors šių savivaldos rinkimų rezultatai vis dėlto labiau džiugina partijų sąrašus ir antrasis rinkimų turas, kurio metu paaiškės visų likusių savivaldybių merai, dar – tik prieš akis, tačiau jau dabar galime įžvelgti tendencijas partinės sistemos Lietuvoje braškėjimui, kuriam įtaką padarė eksperimentu vadintas visuomeninių rinkimų komitetų susidarymas.
Ar įvyks savivaldybių departizacija, ar vis dėlto šis fenomenas taps vienadieniu priklausys ne tik nuo laiko ir išrinktųjų pažadų vykdymo, bet ir pačių piliečių požiūrio į tai, kas jų nuomone yra demokratijos pagrindas.
Roberta Burinskaitė,
„City Alumni Alytus“,
„Žinau, ką renku“,