Alytaus kraštotyros muziejus jau ilgą laiką užsiima nuosekliu rinkimų medžiagos saugojimu. Rinkimų medžiagos rinkinyje sukaupta apie 2000 eksponatų, kurie atspindi tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos rinkimus. Apie 80 % rinkinio sudaro 1991–2012 metų eksponatai. Tai Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių rinkimų, tai pat įvairių referendumų medžiaga. Rinkinys nuolat papildomas.
Vienas įdomiausių eksponatų, atspindintis rinkimų istoriją, yra plakatas. Lietuvos istorijoje politinio plakato atsiradimą galima sieti su 1863 m. sukilimu, o ypač jis išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo naudojamas kaip vienas iš karo propagandos ruporų. Nuo to laiko plakato svarba nemenksta ir yra toliau sėkmingai tebenaudojama politinei propagandai.
Alytaus kraštotyros muziejaus rinkimų medžiagos rinkinyje plakatų yra virš 400. Iš jų apie 150 skirti savivaldybių rinkimams. Parodoje pristatomi 1995–2011 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos rinkimams skirti plakatai ir keturi 1934 m. rinkimų plakatai.
Per pirmuosius nepriklausomos Lietuvos savivaldybių rinkimus politinė reklama, kokią mes įpratę matyti paskutinių metų plakatuose, skyrėsi. Plakatuose ir atskiruose leidiniuose partijos mieliau spausdindavo ne savo lyderių atvaizdus, o įvairiausius memorandumus, atsišaukimus ir pan. Plakatai dažniau buvo iliustruojami piešiniais. Vis dėlto jau ir tada partijos formulavo lozungus, kurie taptų ženklu, padedančiu rinkėjams atpažinti partiją, kandidatus.
1995 metais LSDP savivaldybių rinkimuose skelbė: „Mes norime kuklios ir teisingos valdžios!“, 2000 metais siūlė „Sutartį Lietuvai“, Tėvynės sąjunga buvo „Už tvarką gimtinėje“, LKDP siūlė „Susigrąžinti viltį ir tikėjimą ateitimi“, 2003 metais Centro sąjunga skelbė: „Pasitikėk savimi, būk su mumis“, Naujoji sąjunga ragino: „Drąsiai žvelkime į ateitį“, o 2011 m. Krikščionių partija teigė: „Mums rūpi!“.
Po nepriklausomybės atstatymo Lietuvoje plakatas, kaip politinės propagandos vienetas, tapo labai įvairus tiek savo formomis, tiek strategijomis. Reikia pripažinti, kad paskutiniu metu plakatuose pastebima tam tikra stagnacija, nors kartais ir pasitaiko gana sudėtingų teksto ir vaizdo santykio atvejų.
Gerėja plakato popieriaus kokybė, spausdinimo technika, bet pasigendama meniškų formų, labiau susimąstyti verčiančių temų, lozungų. Dažniausiai vaizduojami atskirų kandidatų portretai, partijų narių grupės, simbolika, lozungai. Kartais peršasi mintis, kad nežinant kandidato partinės priklausomybės ir jo atvaizdą perkėlus į kitos partijos rinkimų plakatą didesnis skirtumas net nebūtų pastebimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybių rinkimų plakatams, kaip ir kitų rinkimų plakatams, galima priskirti šias sąvokas arba ypatybes: paveikslas, tekstas, reklama, propaganda ir ideologija. Kadangi rinkimų plakatas iki šiol išlieka mažai tyrinėtas, todėl įspūdžiais ir nuomone bus galima dalintis lankantis parodoje!
Muziejininkas A. Balčiūnas
Susijęstraipsniai
