Nors nebenaudojami automobilių akumuliatoriai yra surenkami ir perdirbami, jie vis dar yra viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų atliekų Lietuvoje. Tiesa, specialistų teigimu, atsakingų ir tinkamai besirūpinančių nenaudojamais akumuliatoriais vairuotojų kasmet daugėja.
„Vairuotojų požiūris į automobilių atliekų tvarkymą per keletą metų išties stipriai pasikeitė. Pagrindinė to priežastis – sukurta patogi automobilių atliekų surinkimo sistema: dauguma pavojingų atliekų yra surenkama nemokamai, o priduodami senus akumuliatorius ar baterijas klientai dažnai gali tikėtis nuolaidų įsigyjant naują gaminį,“ – komentuoja specialistai.
Senus ir nebetinkamus naudoti transporto priemonių akumuliatorius vairuotojai yra raginami atiduoti pavojingųjų atliekų tvarkytojams, palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remontu užsiimančiose bendrovėse (jeigu automobiliai yra remontuojami tuose servisuose), akumuliatorių prekybos vietose. Visos šios organizacijos įstatymu yra įpareigotos užtikrinti tinkamą tolimesnį surinktų atliekų tvarkymą.
Pasak gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovo Alfredo Skinulio, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema tampa vis efektyvesnė. „Šiandien iš 1,5 tūkst. šalyje veikiančių gamintojų ir importuotojų jau 880 kartu organizuoja šių atliekų tinkamą tvarkymą, vykdo įvairius visuomenės švietimo projektus. Tikimės, kad pagal numatytą atliekų tvarkymo planą su visų mūsų pastangomis šiais metais pavyks surinkti daugiau nei 40 proc. baterijų ir akumuliatorių atliekų, o nuo 2016-ųjų – daugiau nei 45 proc.“ – teigia A. Skinulis.
Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovėse akumuliatoriai yra išardomi – atskiriamos jų švino plokštės, plastikiniai korpusai, skiestos sieros rūgšties elektrolitas. Iš švino ir plastikinių korpusų vėl gaminami nauji akumuliatoriai, o elektrolitas gali būti naudojamas trąšų gamyboje, sintetinio ir natūralaus pluošto, odos apdirbimo, maisto, dažų ir kitose pramonės srityse.
Automobilių akumuliatoriai iš esmės gali būti perdirbami visiškai – net 98 proc. akumuliatorių sudedamųjų dalių vėl gali grįžti į pramonės grandinę. Tuo tarpu senos automobilių padangos perdirbamos iki 85 proc., popierius – 63 proc., gaiviųjų gėrimų ir alaus skardinės – 58 proc., buteliai iš stiklo – tik 41 proc. Lietuvai toliau sėkmingai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos numatytas direktyvas perdirbamų atliekų skaičius turėtų didėti.
Netinkamų naudoti akumuliatorių negalima mesti kartu su buitinėmis atliekomis. Į sąvartynus patekę, jie pradeda irti ir skleisti sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, kadmis, cinkas, švinas ir kt. Kenksmingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, vandenį bei visa, kas gyva. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis atliekomis užterštos aplinkos daugėja kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, genų mutacijų, reprodukcinės sistemos, onkologinių ligų.
Susijęstraipsniai
