Paskutiniai bilietai į Alytaus arenoje vyksiantį koncertą „Nesudeginta ant laužo“ – svarbi žinia savo vieta Džordanos Butkutės koncerte dar nepasirūpinusiems. O jei buvo daugiau klausimų – į juos atsako pati atlikėja, kurią pakalbino alytiškių Juozo Adomaičio ir Aušros Plonytės atstovaujamas socialinis, kultūrinis projektas RenginiaiAlytuje.lt, Džordanai pateikęs penkis klausimus.
– Jei būtų pasiūlyta vieną gatvę pavadinti Džordanos Butkutės vardu ir pavarde, kuriame mieste ji būtų?
– Tai turėtų būti po dvi gatves ir kiekviename Lietuvos mieste! Nes tai turėtų būti sankryža. Juk gerai skambėtų?! Džordanos ir Butkutės gatvių sankryžoje…
– Kokie trys dalykai patys svarbiausi lipant ant scenos?
– Ko gero yra tik vienas ir svarbiausias – žinoti, ko ten lipi. Manau, kiekvienam artistui scena, kuria tai prasme, yra šventa vieta, ir jeigu taip nėra, geriau ten ir nelipti. Tai bus nenuoširdu ir iš to tikrai nieko gero nebus. Turi mylėti tai, ką darai, turi mylėti savo klausytoją. Visa kita, tai tiesiog menkniekiai.
– Jei būtumėt kultūros ministrė, kokį pirmą darbą padarytumėt kultūros lygiui šalyje pakelti?
– Sudėtingas klausimas. Jeigu atsakinėti į jį visiškai rimtai, tai tektu rašyti labai ilgą straipsnį. Gal aplenkime šią temą, nes kultūros ministrė aš tikrai niekada nebūsiu. Neturiu tam laiko.
– Kas yra svarbiausia koncerto metu, kad po jo pasakytumėt – tai buvo labai labai pasisekęs renginys?
– Manau, atiduoti visą save klausytojui. Nes tik duodamas kažką gauni. Koncertas – tai juk ne vien muzika, mano supratimu, tai savotiški energetiniai mainai. Ši tema kaip bedugnė. Daug kas lemia tą „labai labai pasisekęs renginys‘‘. Tai ir techniniai dalykai , ir paties savijauta, ir salės nuotaika.
– Alytus – Dzūkijos sostinė, o Dzūkijoj daug miškų ir grybų. Ar mėgstate gaminti, o gal ir grybauti?
– Valgyti mėgstu, gaminti – ne. Grybauti, specialiai grybauti, nevažiuoju, bet pasivaikščioti miške tikrai labai patinka. Miške ramu, labai būna gera atsipalaiduoti nuo visų stresų, įtampų… tiesiog vaikščioti ir apie nieką negalvoti.