Sausio 13-ąją Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną įteikta trečioji Laisvės premija, skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ.
Prieš minėjimą ir Premijos įteikimo iškilmes Seimo rūmuose buvo atverta laureatui skirta paroda. Apdovanojimas S. Tamkevičiui SJ skirtas Seimo nutarimu, priimtu vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu. Komisija S. Tamkevičiaus SJ kandidatūrą pasiūlė atsižvelgdama į gautus valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių, fizinių asmenų teikimus.
2013 metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius SJ kunigystės pradžioje paskirtas vikaru į Alytų. 1962–1975 m. buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą: dirbo vikaru Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose, Vilkaviškyje, Simne. 1968 m. kunigas Sigitas Tamkevičius įstojo į Jėzuitų ordiną (Societas Iesu).
1969 m. perkeltas į Vilkaviškio parapiją eiti vikaro pareigas, kunigas Sigitas Tamkevičius drauge su kitais uoliais kunigais parengė peticiją sovietų valdžiai, kurioje reikalavo, kad būtų panaikintas į Kauno kunigų seminariją priimamų studentų limitas. Drauge su bendražygiu kunigu Juozu Zdebskiu per dvi advento savaites surinko per 60 Vilkaviškio vyskupijos parapijų kunigų parašų. Už šį „nusikaltimą“ kunigas Sigitas Tamkevičius kelis kartus buvo tardomas KGB būstinėje Vilniuje, jam ir kunigui Juozui Zdebskiui metams uždrausta eiti kunigo pareigas. Teko įsidarbinti darbininku Vilkaviškio metalo dirbinių gamykloje, vėliau kartu su kunigu Juozu Zdebskiu dirbo Prienų melioracijoje.
Baigiantis 1969 m. buvo paskirtas vikaru Simno parapijoje. 1971 m. gruodžio mėn. Sigito Tamkevičiaus ir kitų aktyvių kunigų dėka buvo parengtas Tikinčiųjų memorandumas, skirtas komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Dokumente surašyti reikšmingiausi to meto Bažnyčios persekiojimo faktai: vyskupų Julijono Steponavičiaus ir Vincento Sladkevičiaus tremtis, kunigų J. Zdebskio ir P. Bubnio įkalinimas, Kunigų seminarijos veiklos varžymai ir kiti tikinčiųjų persekiojimo faktai. Šį memorandumą per trumpą laiką pasirašė 17 000 Lietuvos tikinčiųjų.
Tokiomis sąlygomis buvo brandinama 1972 m. kovo mėn. Simno miestelyje pasirodžiusio pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau – „Kronika“) leidybos idėja. „Kronikos“ pagrindinis sumanytojas, jos leidėjas bei redaktorius 11 metų, iki pat suėmimo ir įkalinimo 1983 m., buvo Simno vikaras 1972–1975 m., Kybartų klebonas 1975–1983 m. Sigitas Tamkevičius. 1972–1983 m. vadovaujami kunigo Sigito Tamkevičiaus „Kronikos“ leidėjai ir bendradarbiai sugebėjo parengti ir išleisti 51 „Kronikos“ numerį.