Alytaus rajone, Butrimonių kultūros namuose, vyko dainuojamosios poezijos ir šiuolaikinio folkloro festivalis „Kaime žydi abrikosai“. Skleidėsi jaunųjų atlikėjų širdys ir šildė susirinkusius. O jų būta nemažai. Skaičiavom, kad buvo netoli pusantro šimto atvykusių iš Vilniaus, Kauno, Varėnos, Kaišiadorių, Šiaulių, Telšių, Alytaus, Pivašiūnų ir aplinkinių kaimų.
Koncertą pradėjo grupė „Man mama šitą deklamavo“: Akvilė Vervečkaitė, Žygimantas Stonkus ir Eglė Martišauskaitė festivalio himnu tapusia daina „Kaime žydi abrikosai“. Linksmi ir šilti muzikantai, smagūs dainų tekstai ir puikios melodijos užkrėtė visus susirinkusius gera nuotaika. Juos keitė dainų autorius ir atlikėjas, Sauliaus Mykolaičio premijos laureatas, Gytis Ambrazevičius. Jis pasirodė kartu su Tomu Usovu, meistriškai virkdančiu lūpinę armonikėlę ir puikiai dainuojančiu.
Visus žavėjo nuoširdžios Ievos Prūsaitės, kilusios iš Prienų rajono, Vyšniūnų, kūrybos dainos. Dainų autorė ir atlikėja kol kas savęs neapriboja muzikiniais rėmais. Ji tiki, kad ateityje sukurs savo grupę ir atras žmones, kurie norės kartu gyventi muzika. Neliko abejingų Akvilės Vervečkaitės ir Igno Rubiko dueto pasirodymui. Akvilės vardą jau spėjo įsiminti visi bardai – ji yra dalyvavusi daugybėje dainuojamosios poezijos renginių, vienas jų – nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“.
Po pertraukėlės klausėmės grupės „Kukumbalis“ iš Varėnos rajono, Merkinės. Juos galime vadinti bardais profesionalais. Išleidę ne vieną diską, koncertavę festivaliuose, autoriniuose vakaruose, šalyje ir užsienyje. Rita ir Vytautas Černiauskai šį vakarą mus džiugino skambiomis savitai aranžuotomis dainomis, kuriose apstu etnologinių, mitologinių motyvų. Tikra atgaiva folkloro mylėtojams tapo „Trijų gulbelių“ – Vaidos Naruševičiūtės, Tomos Grašytės ir Valdonės Barkauskaitės – atliekamos dainos.
Nuotaikingojo roko grupė „Kūjeliai“ iš Vilniaus skambėjo entuziastingai, su jaunatviniu humoro jausmu. Kojos pačios kilnojosi, jaunimas šėlo. Keitėsi atlikėjai, o laikas neprailgo. Prie to, žinoma, prisidėjo energingi ir kūrybingi renginio vedėjai Vycka (Vytautas Bajoras) ir Pūkis (Marius Stalnionis), savo nepakartojamais pokštais linksminę žiūrovus. Šiame festivalyje buvo daug improvizacijos. Kartu su visais žiūrovais dainavo ir Andrius Kulikauskas – „senas hipsteris”, dabar – bardas.
Vakaras, prasidėjęs 17 valandą, tęsėsi iki ryto, kai paskutinis būrelis vilniečių išvyko 6 val. autobusu. Kai kas atvažiavo palaikyti mėgstamų atlikėjų, kai kam labai rūpėjo naktišokiai. Keitėsi muzikantai, šokom vis kitus liaudies šokius. Gražu buvo žiūrėti į besilinksminantį jaunimą. Šalia sukosi ir vyresnieji. Dar labiau džiaugėsi širdis, kad tam linksmumui nereikėjo nė trupučio alkoholio.
Tokie suėjimai – vienas gražiausių būdų suburti bendruomenę ir pajusti, kiek drauge galime padaryti. Žiūrovai džiaugėsi nevaržomu, linksmu, bet korektišku atlikėjų elgesiu scenoje. Festivalis, užgimęs Eičiūnų kaime, išaugo ir, tikimės, taps gražia tradicija.
Dėkojame renginio organizatorei, festivalio sielai, rėmėjai Akvilei Vervečkaitei, sukvietusiai draugus, jos dėstytojai ir festivalio globėjai Zitai Kelmickaitei, rėmėjams – Donatui Anušauskui, Ievai Anušauskaitei, Butrimonių seniūnui Algirdui Jusui, A. Kulikauskui, Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centrui, ačiū Laimai Kalinauskienei ir Žygintui Senūtai ir visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.
Dalia Jusienė,
Eičiūnų kultūros namų darbuotoja
Susijęstraipsniai
