Vilniuje pristatyta knyga „Alytaus avangardizmas“. Jos autoriai – Redas Diržys ir Kęstutis Šapoka. 248-iuose puslapiuose Alytaus avangardizmas nagrinėjamas paskutinio dvidešimtmečio aprėptimi – nuo pirmųjų gatvės meno apraiškų ir to, kas Dzūkijos sostinę pavertė vienu iš pasaulinių šiuolaikinio meno veiksmo centrų iki dabar aktualių ir pakankamai skausmingų nepriklausomo meno traktavimo Dzūkijos sostinėje niuansų.
Knygos rašytojai ragina atsisakyti vaidmenų kapitalistinės specializacijos spektaklyje bei prisijungti prie žmonių, kuriančių nuo reikšmingumo atsietą gyvenimo prasmę.
„Knyga skirta visiems ir kiekvienam, kurie siekia atsiriboti nuo buržuazinės represijos spektaklio ir galėtų prisijungti prie proletarinio psichodarbininkų karnavalinio pasipriešinimo“, – rašo savo atvirai proletarinių pažiūrų neslepiantys autoriai ir ragina „kuo skubiau (su)griauti rimtąją kultūrą, tarpdisciplininį meną ir kitas kapitalistines mistifikacijas“.
„Kitų knygų“ ir „Erdvių“ asociacijos išleistą „Alytaus avangardizmą“ autoriai vadina „kontrkultūrine propaganda“. Čia išties apstu konfrontacijos – nuo dėmesio Alytuje kadais įkurtos, miesto finansuotos, tačiau taip ir neveikusios dailės galerijos vadovui -„vietiniam komunistų partijos proteguotiniam, turinčiam tapytojo diplomą“ („Tiesė. Pjūvis“), iki protestų prieš šiuolaikinį meno centrą ir kitus galios centrus Vilniuje, Berlyno ir Venecijos bienales („Atsisakymas priimti dešimtmečio žvaigždės ordiną“).
Daugiau nei 100-as knygos puslapių skiriama neredaguotiems priedams – asmeniniams ir kiek anksčiau išviešintiems susirašinėjimams, kurių vienas populiaresnių – „Atviras laiškas Alytaus miesto žmonėms ir jų merui“.
Su kiekviena diena garsėjančiame priešrinkiminiame fone R. Diržys ir K. Šapoka su savo įžvalgomis ir ypač kai kuriais itin drąsiais bei toli siekiančiais apibendrinimais tarsi vaikšto peilio ašmenimis.
Knygoje skiriama vietos „supuvusiam“ Alytaus miesto herbui, savivaldybės pastato apkabinimams ir „daugiau mažiau aiškiems fašistinės ideologijos dėmenų pasiskirstymo kontūrams apie mus šiandien“ („Kaip atrodo fašizmas?”).
„Paskutinė pastaba, susijusi su avangardo sąvoka. Alytaus avangardizmo dvidešimtmetis yra sunkiai atsiejama meninių praktikų, biurokratinio ir pedagoginio kontekstų sampyna“, – apie knygos atsiradimo aplinkybes ir jų sankryžą dabartinio Alytaus dailės mokyklos direktoriaus asmenyje mini leidinio bendraautorius Kęstutis Šapoka, R. Diržį laikantis menininku, kuriuo jis žavisi.
Redo ir Šapokos žvilgsniai, vienas – iš išorės, kitas – iš vidaus, knygoje „demaskuoja buržuazinio intelektualo socialinį vaidmenį suteikti kapitalizmui „žmogišką veidą“ ir primena, kad klasikinės fašizmo šaknys slypi būtent šios socialinės grupės atstovų desperacijoje, kurią jie linkę įvardinti „normalizacija“ ir kurios šiuo metu pavojingai daugėja“.
Išvada? „Alytaus avangardizmas“ – „skandalinga“, kabinanti ir netgi įsiurbianti knyga, tarsi savotiškas „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai” tęsinys, o prisiminus Diržio „laidotuvių“ akciją tikrame karste – dar viena esminė, šviežiai kraujuojanti vinis į tradicinės „valdiškos“, „užsakomosios“ kultūros sampratos karstą.
Knygą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. Pristatymas Alytuje – gruodžio 19 d. 16 val. – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.
Susijęstraipsniai
