Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) su Mykolo Romerio universitetu (MRU) organizavo mokslinę, praktinę konferenciją „Sanglaudos politika: savivaldybių patirtis, iššūkiai ir galimybės“, joje bendram tikslui buvo sutelktos savivaldos ir mokslininkų pajėgos. Konferencijos metu pranešimą apie Lietuvos savivaldybių patirtį įgyvendinant ES sanglaudos politiką ir pasirengimą naujajam laikotarpiui skaitė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Jis pabrėžė – liūdna, kad jau greitai prasidės 2015 metai, o savivaldybės dar tik ruošiasi, diskutuoja ir planuoja, kaip įgyvendins 2014–2020 m. finansinės paramos programas.
„Žinoma, įsisavinti pinigus, daugiau kaip tris milijardus litų, juolab, per ketverius ar penkerius metus – jokia čia bėda, kad tik tų pinigų būtų. Tačiau svarbiausiais naujo laikotarpio uždavinys iš tiesų yra ne juos įsisavinti, bet tinkamai panaudoti taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę, o ne sukeltų papildomas problemas“, – teigė meras.
Alytaus miesto vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus 2014–2020 m. laikotarpiu bus įgyvendinamos regioninės politikos priemonės, skiriami asignavimai regionų lygių planuojamiems projektams ir kitoms regioninės politikos priemonėms. Šiam tikslui bus skiriami išties dideli pinigai – beveik 4 mlrd. Lt. Pasak mero, nors ir pagrindinis tarpinstitucinio regioninės plėtros plano tikslas – mažinti atskirtį tarp Lietuvos regionų, skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje šalies teritorijoje, gaila, kad ir ateityje didžiausia regioninės plėtros plano lėšų dalis bus skiriama 5 didžiųjų Lietuvos miestų viešajai infrastruktūrai gerinti.
Alytaus miesto savivaldybės meras susirinkusiems pasiūlė keletą būdų, kaip kartu galima būtų paspartinti regionų plėtrą. Kaip teigė miesto vadovas, tikslinga būtų didinti ES lėšų, skiriamų regioninei dimensijai, ypač netolygiau išsivysčiusiuose regionuose, ir regionų plėtros tarybų vaidmenį, skirstant ES paramą, tikslinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus, o verslui skiriamą paramą pavesti skirstyti regionų plėtros taryboms.
2014–2020 m. ES finansavimo periodr Lietuva gaus maždaug dešimtadaliu didesnę – 44,5 mlrd. Lt paramą iš įvairių finansavimo šaltinių. Tai beveik ketvirtis Lietuvos metinio biudžeto ir stiprus impulsas mūsų ekonomikai. 15 proc. šios paramos, tai yra 3,769 mlrd. Lt, atiteks regionų planuojamiems projektams.
Kaip niekada reikšmingas tampa atsakingas ES lėšų panaudojimas ir tikslingas investicinių projektų įgyvendinimas, nes per 10 narystės metų Lietuvai pasiekus 72 procentus Europos Sąjungos pragyvenimo lygio vidurkio, ateinantis finansavimo periodas gali būti paskutinis tokių didelės apimties išmokų laikotarpis. Labai svarbu užtikrinti, kad skiriamos lėšos būtų panaudojamos pačiu tikslingiausiu būdu, siekiama naudos regionams ir miestams, gerinama žmonių gyvenimo kokybė.
Susijęstraipsniai
