Kerkyros (Graikija) saloje vyko tarptautinių partnerių susitikimas, kuriame Alytui atstovavo projekto koordinatorės Rasa Naujalienė ir Ramutė Vitienė iš Likiškėlių pagrindinės mokyklos. Vienas susitikimo tikslų buvo pasirengti 2015 metų kovą Lietuvoje vyksiančiam susitikimui.
Projekto dalyvių delegaciją svetingai sutiko mokykos bendruomenė. Mokiniai kartu su mokytojais buvo parengę įspūdingą svečių sutikimą. Visus maloniai nuteikė paruošti stendai su informacija apie kiekvieną projekte dalyvaujančią šalį.
Buvo smagu matyti užrašus „labas rytas“ ar „sveiki atvykę“ tolimoje Graikijos saloje. Gimnazijos mokytojai ir mokiniai pristatė mokyklą, parodė įspūdingą meninę programą, kurioje skambėjo graikų liaudies dainos, sirtakio ritmai, vaikų rankos virpino buzukio stygas.
Užsiėmimų, kurių tema buvo „Vandens tankis“, metu mokiniai dirbo individualiai, porose bei grupėse. Buvo naudojami geriamojo, jūros bei lietaus vandens mėginiai su kuriais mokiniai, padedami mokytojų, atliko eksperimentus. Atvykusius projekto dalyvius sudomino graikų mokinių ir mokytojų sukurtas filmas apie Kerkyros salos šulinius, jų istoriją. Mokiniai vykdė pagyvenusių žmonių apklausas, juos filmavo, apibendrino duomenis, atliko įvairius tyrimus.
Peržiūrėję šį filmą, mes sužinojome apie tai, kaip salos žmonės taupo ir saugo geriamojo vandens išteklius, kad šiuo metu į miestą vanduo tiekiams iš šaltinių esančių 15 kilometrų atstumu nuo miesto. Daugelyje apartamentų ir vilų naudojamas lietaus vanduo, kuris surenkamas per lietingą sezoną.
Vykdydami projektą lankėmės saugomame Paléopolio romėniškų pirčių komplekse, išgirdome išsamų pasakojimą apie šį objektą. Lydimi gido keliavome siauromis miesto gatvelėmis ieškodami senovinių šulinių, kurių kiekvienas turi savą istoriją. Šuliniai – buvusi turtingiausių salos gyventojų nuosavybė.
Laiveliu plaukėme iki Kassiopi žuvų fermos, esančios jūros įlankoje, kurioje auginamos žuvys dorados. Fermos darbuotojai detaliai papasakojo apie žuvininkystę, žuvis ir vandens ypatybes. Kitą dieną praleidome prie Jonijos jūros.
Ėmėme vandens mėginius, atlikinėjome tyrimus vietoje ir edukaciniame gamtosauginiame centre, įsikūrusiame Alykes srityje, kur gamta saugoma valstybės. Šioje teritorijoje ra viena iš nedaugelio likusių pelkių Kerkyros saloje.
Pamatėme čia gyvenančius nuostabius paukščius – flamingus, žiūrėjome filmą apie pajūrio gamtą, jos augmeniją ir gyvūniją, atlikinėjome parsivežto iš jūros vandens tyrimus.
Kerkyros – viena didžiausių Jonijos salyno salų, priklausančių Graikijai, įsikūrusi vakarinėje žemyninės Graikijos pašonėje, prie pat Albijos krantų. Pjautuvo formą primenanti sala iš šiaurės į pietus nusidriekusi apie 64 km, o plačiausioje vietoje nuo vieną jos krantą nuo kito skiria 32 km.
Kerkyros salai būdingi ilgalaikiai lietūs, kaip tik šiuo metu prasidėjęs lietaus sezonas, kuris trunka keturiasdešimt dienų, tačiau mūsų vizito metu dienomis švietė saulė, lijo naktimis. Juokavome, kad projekto dalyvių šypsenos ir gera nuotaika išsklaidė debesis. Projekto dėka ne tik daug sužinojome, susitikome su kolegomis, bet ir sugrįžome į vasarą.