Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybė parengtas 2015 metų valstybės biudžeto projektas reiškia, kad didžiajai daliai gyventojų šildymas ir karštas vanduo kainuos brangiau nei iki šiol. Tai nulemtų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimas nuo 9 iki 21 procento.
Seimo opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad liberalai dės visas pastangas, kad valdžia atsisakytų šių neapgalvotų ir karštakošiškų sprendimų, kurių pasekmės ant gyventojų pečių kristų jau šią žiemą.
„Skirtingai nei galvoja ši Vyriausybė, visa tai yra ne PVM lengvatos šildymui panaikinimas, o kuo tikriausias komunalinių mokesčių, konkrečiai – mokesčių už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį – padidinimas. Tikrai keista, kad net šalies finansų ministras nesupranta, kad mokesčių kėlimas prislėgs ne turtinguosius, o kiekvieną vidutines pajamas gaunančią šeimą, gyvenančią įprastame 2 kambarių bute. Akivaizdu, kad ši Vyriausybė arba apsimeta, arba išties nesupranta skaudžių ir ilgalaikių savo sprendimo padarinių”, – sako E. Masiulis.
Apie šildymą ir tai, kaip valstybė turėtų elgtis su mokesčiais – išskirtinis interviu su liberalų lyderiu.
– Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė žada, kad šildymas, net pakėlus PVM iki 21 procento, dėl mažėjančios dujų kainos nepabrangs. Kaip Jūs vertinate situaciją?
– Žinote, tai yra iš piršto laužti teiginiai, visiškai neatitinkantys tikrovės. Faktai ir skaičiai iš tikrųjų atskleidžia, kad vaizdas realybėje kitoks.
Jei PVM bus pakeltas, daugumai šalies gyventojų, kurių būstas šildomas centralizuotai, sąskaitos tikrai padidės.
Pirmiausiai ir skaudžiausiai tai pajus tų miestų ir miestelių gyventojai, kurių šilumos tiekėjai savo katilinėse degina biokurą. Kadangi jie jokių dujų šilumos gamybai nenaudoja, šildymas iškart nuo Naujųjų metų brangtų daugiau nei dešimtadaliu – bent 12 proc., t.y. tiek pat, kiek auga PVM mokestis.
Man nesuprantama, kodėl tokių miestų kaip Utenos ar Tauragės gyventojus ši valdžia nori nubausti ir papildomai pakratyti jų kišenes. Ar vien dėl to, kad anksčiau šie miestai pasistengė susitvarkyti savo ūkį taip, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės?
Kas dėl didžiųjų šalies miestų, kuriuose šilumai gaminti vis dar daugiausia naudojamos dujos – jų gyventojams šildymas irgi brangs, nepaisant mokesčių kėlimo entuziastų bandymų įrodyti priešingai.
Taip atsitiks dėl to, kad PVM tarifo kėlimas (12 proc.) bus didesnis nei dabar Lietuvos suderėta mažesnė dujų kaina. Be to, pasaulinė dujų supirkimo kaina dėl stiprėjančio dolerio kurso rudenį vėl šovė į viršų. Tai blogos naujienos, nes šilumos tiekėjams dujas teks pirkti brangiau nei šią vasarą, vadinasi, tai tiesiogiai atsispindės ir žmonių sąskaitose už šildymą bei karštą vandenį.
– Betgi PVM mokestį norintys pakelti Vyriausybės atstovai tvirtina, kad PVM lengvata yra socialiai neteisinga, iškraipo rinką ir kad dalis žmonių, šildančių savo namus dujomis ar malkomis, šiandien jokios lengvatos neturi.
– Aš šioje vietoje teisingumo tikrai nematau. Individualių namų šeimininkai dažniausiai patys pasirenka, kaip šildytis savo būstą, turi visas sąlygas taupyti šilumą, reguliuoti jį individualiai.
Tuo metu daugiabučių namų gyventojai, šiandien pririšti prie centralizuoto šildymo sistemos, vis dar jokio realaus pasirinkimo neturi. Nepaisant to, kad jiems šiluma dažnu atveju išgaruoja per kiauras nerenovuoto namo sienas.
Ši Vyriausybė tikrai neįgyvendino savo namų darbų skatindama renovaciją ir sudarydama gyventojams sąlygas reguliuoti šildymą, taupyti. Todėl negražu yra šiandien baksnoti pirštais į tuos žmones, kurie realiai yra tapę neapdairios ir neišmintingos valstybės politikos įkaitais.
– Tačiau valdančiojoje daugumoje esantys politikai žada, kad ieškos būdų didinti kompensacijas. Galbūt tai yra išeitis?
– Tai yra tik trupiniai ant stalo. Siūlyčiau pažiūrėti į faktus ir skaičius. Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai šildoma apie 700 tūkstančių butų daugiabučiuose namuose. Iš jų maždaug 200 tūkstančių butų šeimininkų, socialiai remtinų asmenų gauna valstybės kompensacijas už šildymą.
Tačiau net 500 tūkstančių butų savininkų jokių kompensacijų negauna. Tie pusė milijono būsto šeimininkų tikrai nėra apsikrovę turtais. Jie dirba, moka valstybei didelius mokesčius, turi išlaikyti savo šeimą ir išleisti vaikus į mokyklą.
Jeigu Vyriausybė vieniems 40 milijonų litų didina kompensacijas, tačiau iš likusių gyventojų kita ranka atima apie 200 milijonų litų (tiek planuojama gauti iš didesnio PVM mokesčio), tai yra labai bloga praktika.
– Ar pagrįsta baimė, kad dėl to gali išaugti gyventojų įsiskolinimai už šildymą?
– Manau, tokia grėsmė neišvengiama. Esu įsitikinęs, kad pakėlus PVM tarifą gyventojų įsiskolinimai už šildymą, deja, tik dar labiau išaugs. Beje, jie kasmet ir taip didėja. 2014 rugsėjo mėn. jau siekė įspūdingą sumą – beveik 279 mln. litų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad vien gyventojų skolos viršijo 154 mln. litų.
Didmiesčiuose ši problema bado akis – daugiausia skolingi Kauno (44,4 mln. litų), Vilniaus (27 mln. litų), Klaipėdos (15,1 mln. litų), Panevėžio (13 mln. litų), Akmenės (7,6 mln. litų), Jonavos (6,8 mln. litų) ir Šiaulių (5,3 mln. litų) gyventojai.
Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir biudžetinių organizacijų skolos sudaro įspūdingą sumą, t.y. maždaug trečdalį visų skolų – apie 90 mln. litų. Taigi valstybė didindama mokesčius į kampą užspeičia ne tik gyventojus, bet savo ar savivaldybių valdomas įstaigas, kurioms anksčiau ar vėliau reikės padengti įsiskolinimus. Beje, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. O skolos jų neatiduodant, kaip žinome, tik brangsta.
– Ar žinote receptą, kaip būtų galima sausiems išbristi iš šios sudėtingos padėties?
– Pirmiausia, reikia nesiimti vienadienių ir nepamatuotų sprendimų – tai yra nekelti jokių mokesčių. Liberalai Seime jau užregistravo siūlymą pratęsti mažesnio 9 proc. PVM tarifo galiojimą šildymui ir karštam vandeniui. Tikimės, kad sveikas protas nugalės.
O ateičiai, tam, kad išvengtume panašių karštakošiškų siūlymų svarstymo, reikia galvoti apie mokestinės naštos gyventojams mažinimą. Faktas, kad įvairių lengvatų bus galima atsisakyti tada, kai žmonių kišenėse liks pakankamai pinigų jau sumokėjus visus mokesčius. Kai tai bus įgyvendinta, teigiamas pasekmes pajus ne tik gyventojai, bet ir valstybė. Ir nebereikės sukti galvos, kaip didinti mokesčius – bus lengviau ir paprasčiau surinkti esamus.
Ačiū už pokalbį.
/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Įprastoji lentelė”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-parent:””;
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:10.0pt;
font-family:”Cambria”,”serif”;}
Rimantas Šatas