Kas mėgsta automobilių sportą, nepraleidžia tiesioginių transliacijų iš lenktynių trasų, pabarstytų po įvairius planetos kampelius. Ir visada turi slaptą svajonę bent kartą žvilgteli iš arti. Turėjau ir aš pats.
Pažiūrėti greičiausių pasaulyje lenktynininkų varžybas reikia pašvęsti visą dieną (kiti tam skiria tris paras – treniruotės, klasifikacinės varžybos, pačios varžybos). Patekimas į trasą pigiausiai kainuoja 105 eurus, bilietai tribūnose iki 520 eurų. Bet kai praėjau visą trasa, nesigailiu, kad nesėdėjau brangiose vietose netoli starto – finišo linijos. Francorchamps trasa yra ne tik ilgiausia pasaulyje, ilgis 7 km, bet gal ir pati įdomiausia.
Ji nuo starto apie tris kilometrus staigiai kyla į kalną. Keli posūkiai ir trasa staigiai „neria“ žemyn, po to vėl – posūkiai. Stebėti reikia, kur pastatyti netoli dideli ekranai, nes šiaip nesusigaudysi, kas po ko važiuoja, kokie intervalai. Gali spėti tik pagal bolidų spalvą.
Gyvenimas apie trasą vyksta tris paras. Tai didelė industrija. Daugybė maitinimo taškų, prekyba komandų atributika ir po to … kalnai tuščių alaus skardinių. Kelioms dešimtims tūkstančių žiūrovų iškęsti lietų, vėją, kaitrą padeda meilė pamėgtai sporto šakai. Tai – tarsi liga, nuo kurios nėra vaistų.
Po varžybų palikome Valoniją, patraukėme į Flandriją. Belgijos karalystė įkurta 1830 metais, joje gyvena, tačiau nelabai sugyvena dvi skirtingos tautos, flamandai kalbantys olandiškai, valonai – prancūžiškai.
Belgija – bene du kartus mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų – keturis kartus daugiau. Belgai ir jų svečiai kasdien gali ragauti per 500 alaus rūšių. Dominuoja 8-11 proc. stiprumo, kokį pas mus pamėgę daugiausia „bomžos“. Populiarūs – „trapist“ alūs. Juos gamina vienuoliai cistersai.
Kai religinė valdžia 1664 metais uždraudė gerti stiprius gėrimus, alus pradėta gaminti vienuolynuose. Iš stipresnių populiarus kaduginis „Jenever“, iš kurio vėliau kilo džinas. Jei „Jenever“ užgeri alumi, belgai vadina „smūgis galva“.
Belgija garsi savo šokoladais. Leonidas ar Godiva – vieni žinomiausi šokolado prekiniai ženklai. Bet mažai kas žino, kad garsėjanti savo kanalais Briugė – ir šokolado sostinė.
Šokolado parduotuvių – daugiau nei suvenyrų. Tik ten gaminami gulbės formos saldainiai. Yra keturių aukštų šokolado muziejus Per pasaulinę šokolado dieną Briuselio berniukas „sisioja“ šokoladu.
Paragavęs vietinio alaus „Brugse Zot“ (juokdarys), užkandęs rūkytais šprotais patraukiau į Šv. mergelės Marijos bažnyčią , kurios bokštas 122 metrų – antras pagal aukštį Europoje, pasižiūrėti Michelandželo skulptūros „Madona su kūdikiu“, pasigrožėti Aklo asiliuko skersgatviu, vandens kanalais.
Esu jau visko „prisisotinęs“, tai šįsyk nuėjau pietauti į Europarlamentą, be to – ten kainos bent tris kartus mažesnės nei mieste, tai ir sutaupyti galėjau. Manau, kad Lietuvos tautos „tarnai“ panašiai taupo maitindamiesi Seimo valgykloje.