Alytaus sporto ir rekreacijos centro lengvosios atletikos treneris 52 metų Arūnas Klebauskas ugdo ėjikus, bėgikus ir pats aktyvai sportuoja. Praėjusiais metais per Europos lengvosios atletikos veteranų čempionatą Čekijoje sportininkų grupėje iki 55 metų tapo 10 km ėjimo distancijos (48 min. 43 sek.) jis tapo čempionu.
A. Klebauskas šeštus metus teisėjauja per tradicinį Alytaus sportinio ėjimo festivalį. Dažniausiai būna atsakingas už trasų parengimą. Ankstesniais metais Arūnas taip pat dalyvaudavo šiose varžybose, o jos šiemet jau buvo surengtos net 40-ąjį kartą, yra tapęs prizininku. Dar sėkmingiau jis pasirodydavo veteranų varžybose – dukart pavyko tapti festivalio nugalėtoju, ne kartą – prizininku.
– Ar atsakingos tavo pareigos ėjikų varžybose – distancijų viršininkas? – paklausėme A. Klebausko. Atsakau už servisą, kuris lemia kokybę. Jeigu trasa bus blogai išdėstyta ir parengta, iš ėjikų sulauksiu priekaištų ir jie kitą kartą neatvažiuos į Alytų. Kai rengiame trasas, patys viską išsidėliojame, varžybų teisėjas į mūsų darbą beveik nesikiša. Trasa būna nužymėta žymekliais, prieš trejus metus iš Lenkijos buvo atvykęs samdomas ir licenciją tam darbui turintis tarptautinės kategorijos matuotojas, jis išmatavo ir sukalibravo mūsų trasą – po jo atvykimo jau galima fiksuoti rekordus.
Anksčiau, kai Alytaus centras buvo remontuojamas, porą kartų ėjikų festivalis vyko prie sporto rūmų, o praėjusiais metais vėl sugrįžo į miesto centrą. Labai norėjau ir pats išbandyti jėgas veteranų varžybose, tačiau atsakingas darbas neleido startuoti. 5 km distancijoje esu pasiekęs 2 min. 35 sek. rezultatą, galėjau nugalėti ir pralenkti latvį Ilmarį Saulgriezį.
– Varžybose dalyvavo ir tavo dukra Agnė. Ji 20 km distancijoje nepateko į geriausiųjų dešimtuką, kaip vertini jos pasirodymą?
– 21-ų dukra studijuoja psichologiją Mykolo Romerio universitete ir dabar ėjimui skiria mažiau dėmesio. Agnei, Lietuvos jaunimo čempionei ir prizininkei, toliau rengiu pratybų planus, o Vilniuje ją padeda treniruoti Juzefas Romankovas ir Kastytis Pavilonis. Tačiau dėl mokslų Agnė negali išvažiuoti į treniruočių stovyklas, rimtai rengtis sezonui ir tai paveikia jos rezultatus. Ji šiais metais pradėjo rungtyniauti moterų grupėje, jaunimo grupėje anksčiau nuolat konkuruodavo su Inga Mastenica ir užimdavo pirmąją arba antrąją vietas. 20 km distanciją Agnė iš viso yra įveikusi gal tik keturis kartus. Norėjau, kad ji namie distanciją įveiktų per 1 val. 44 min. ir pasiektų asmeninį rekordą, tačiau iki tikslo pritrūko 1 min. ir jai nepavyko įgyvendinti mano keliamos užduoties.
– Kaip vertini Alytaus sportinį ėjimo festivalį?
– Tai tikrai graži ėjikų šventė, suvažiavo 12 valstybių sportininkai. Festivalis buvo Alytaus dienų programoje, mieste nuo ryto iki vėlaus vakaro vyko daug įvairiausių renginių. Ėjikus startuoti pakvietė miesto meras, jis pistoleto šūviu paskelbė varžybų pradžią. Buvo idealios sąlygos siekti puikių rezultatų, Lietuvos rekordu nudžiugino Neringa Aidietytė. Dėl apdovanojimų rungėsi ir egzotiškų valstybių ėjikai, iš kurių meistriškumu išsiskyrė Londono olimpinis vicečempionas gvatemalietis Erickas Barnabasas Barrondo. Jėgas bandė ir patys mažiausieji ėjikai, būsimieji olimpiečiai. Nemažai gabių ėjikų atsivežė kėdainiškis treneris Robertas Kaselis, kuriam daug padeda ir remia Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas K. Pavilonis. Atkreipė dėmesį Birštono, Švenčionių jaunieji ėjikai. Po savo varžybų jaunimas galėjo pasižiūrėti suaugusiųjų kovų. Rungtyniavo ir penki Londono olimpiečiai. Vieniems sekėsi gerai, o Kristina Saltanovič ir Marius Žiūkas nebaigė distancijos.
– Kaip sekėsi rungtyniauti tavo auklėtiniams?
– Jėgas bandė trys mano mokiniai – jauniausiųjų grupėje Ligita Balevičiūtė ėjo 1 km ir užėmė trečiąją vietą, o Vesta Džervutė buvo penkta. Jaunimo grupėje 10 km nuotolio varžybose Martynas Jarusevičius, kuris šiemet liepos mėnesį atstovaus Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate Amerikoje, užėmė antrąją vietą.
– Esi ir Alytaus „Dzūkijos“ bėgimo klubo prezidentas, kaip pavyksta derinti dvi pozicijas – ėjimą ir bėgimą?
– Kadangi dalyvauju veteranų grupėje, o ėjimo varžybų būna labai nedaug, tai su dideliu malonumu dar ir bėgioju. Ėjimas ir bėgimas – ištvermės rungtys, jos daugmaž yra panašios, tik skiriasi technika. Treniruoju ėjikus ir bėgikus, iš viso 11 sportininkų. Kai vieniems nesiseka bėgioti, jiems pasiūlau išbandyti ėjimą ir atvirkščiai. Pavyko išugdyti Lietuvos rinktinės lengvaatlečius stajerius Tomą Stasionį (jis dabar gyvena Londone ir rudenį ketina sugrįžti į Lietuvą) bei Remigijų Kančį.
„Dzūkijos“ bėgimo klubui vadovauju septintus metus, daugiausia dalyvaujame Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengiamuose įvairiuose bėgimuose. Savo įveiktus kilometrus vadinu sveikatos kilometrais. Klubas sieja 33 bėgimo entuziastus. Bandome jėgas ne tik Lietuvoje, bet ir rungtyniavome Airijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Iš viso esu nubėgęs penkis maratonus, mano geriausias rezultatas – 3 val. 5 minutės.