Vasara diktuoja „madas“, o sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laiku aktualesnėmis tampa ne visada sveiko įdegio, vabzdžių įgėlimo, perkaitimo problemos. Nesaugus elgesys vandenyje ir prie vandens telkinių – tai dar viena karštymečio aktualija.
Kiekvienais metais Lietuvoje nuskęsta apie tris šimtus žmonių. Daugumos šių netekčių būtų galima išvengti, jeigu žmonės apdairiau ir atsakingiau elgtųsi maudynių metu bei būtų labiau suinteresuoti gebėti ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą nelaimės atveju.
Alytaus rajono sveikatos biuro specialistai pirmosiomis liepos dienomis apvažiavo kelias rajono ežerų maudyklas kur sutiktus poilsiautojus mokė pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių. Specialistus maloniai nustebino gyventojų noras pasitikrinti esamas gelbėjimo žinias bei siekis jas patikslinti, pagilinti.
Tiek Ilgio, tiek ir Didžiulio ežerų pakrantėse sutikti poilsiautojai be didesnio raginimo stengėsi savo gebėjimus pademonstruoti „gaivindami” manekenus, dalyvauti diskusijoje, kaip elgtųsi ir ką darytų jeigu jų akyse pradėtų skęsti žmogus.
Be pirmosios pagalbos įgūdžių biuro darbuotojai sutiktuosius kvietė dalyvauti ir eksperimente, kuomet specialių akinių pagalba imituojant girtumo pojūtį, gyventojai galėjo lengviau suprasti, kad karščio ir alkoholio kokteilis gali būti pragaištingas.
Pagalbos skęstančiajam ir pirmosios pagalbos rekomendacijos skendimo atveju yra nekintančios ir visiems turėtų būti žinomos, tačiau reikia pripažinti, kad išgąstis užvaldo nelaimės liudininkus ir toli gražu ne kiekvienas geba tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
Reikia pripažinti, kad meniniai filmai daro įtaką, todėl žmonės dažnai įsivaizduoja, kad skęstantis žmogus šaukia pagalbos ir mojuoja rankomis ir kur kas ilgiau nei kelias akimirkas laikosi virš vandens visaip bandydamas atkreipti į save dėmesį.
Deja, skęsdamas žmogus gali tik žiopčioti, kosėti, švokšti, chaotiškai kilnoti į šonus ištiestas rankas, taškyti vandenį. Ir tai trunka tik keliasdešimt sekundžių. Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį ir šaukti pagalbos, pabandyti surasti kažkokią priemonę, kurią būtų galima numesti nelaimės ištiktam. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galima būtų nusviesti skęstančiajam. Puikiai tiktų gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys, ištiesta jam lazdą medžio šaka.
Sudėtingiausi atvejai kuomet nelaimė skęstantįjį ištinka toliau nuo kranto ir vienintelė išeitis – plaukti iki jo. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada kai gelbėtojas yra tikrai geras plaukikas. Geriausia būtų link skęstančiojo plaukti ne vienam, o bent keliems mokantiems plaukti.
- Ištraukus nukentėjusįjį iš vandens, reikia jį apversti veidu žemyn ir išvalyti jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėti gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Gaivinimas reikalauja didelių tiek emocinių, tiek ir fizinių pastangų, tačiau kiekvienas žmogus savyje atradęs tvirtybės gali kai kada tą labai ploną žmogaus gyvybės siūlą išlaikyti nenutrūkusį iki atvykstant profesionaliai pagalbai.
Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Susijęstraipsniai
