„Jų tiek daug, kad atrodo tarsi kas papylęs būtų“, – apie pradėjusias dygti voveraites pasakojo daugiametę grybavimo patirtį turinti Marcinkonių (Varėnos r.) gyventoja Janina Janušauskienė. Tiesa, kol kas tik viena kita voveraitė pasiekusi dydį, kad ją būtų galima dėti į krepšį. Anot J. Janušauskienės, kol kas voveraitės atrodo tarsi didžiulė geltonos spalvos skruzdžių kolonija keliaujanti per mišką.
Pirmosios voveraitės didumo su lig degtuko galvute pasirodė gegužei persiritus į antrą pusę, bet grybai augti neskubėjo, nes trūko šilumos. „Praėjusią savaitę, palijus, voveraitės ūgtelėjo ir vieną kitą jau buvo galima rauti“, – teigė grybautoja. Savaitgalį ji šeimai jau išvirė pirmąją šiais metais voveraičių sriubą. Įvairiomis miško gėrybėmis prie kelio Vilnius – Druskininkai prekiaujanti moteris voveraičių parduoti dar neturi. „Reikia palaukti, kol paaugs“, – tvirtino marcinkoniškė.
Voveraitės šiemet dygsta įprastose vietose, prie beržų, ypač ant miško keliukų. J.Janušauskienės pastebėjimu, pernai voveraitės pasirodė maždaug pora savaičių vėliau. Kartu buvo galima ir grybauti, ir žemuogiauti. Dabar žemuogės dar tik žydi, tad uogų teks palaukti. J. Janušauskienės nuomone, ir šiemet žemuogių jau turėtume, jei ne šalnos, nušaldžiusios pirmuosius žiedus.
Šalnos ypač pakenkė mėlynėms, kurios patikėję balandžio mėnesį užplūdusia šiluma, suskubo žydėti. „Mėlynių beveik nebus, nes viskas nušalo“, – įsitikinusi moteris. Tačiau bruknių derlius galbūt bus geras, nes jos pražydo po šalnų. Pagal permainingus vasario orus J. Janušauskienė prognozuoja, kad nors saulėtų dienų bus, gražios vasaros tikėtis neverta.
Susijęstraipsniai
