Stojant į aviacijos mokyklą anketose būna klausimas – „kokios formos debesys tau labiausiai patinka?“, į tai mėgstama atsakyti – „patinka, kai debesų nėra – toliau matyti“. O jeigu galvoji apie debesų formas – netinki būti lakūnu…“. Tai – ištrauka iš „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“ knygos, leidinio, skirto įstaigai, kuri nemoko aviacijos – čia mokoma skristi. Ir ne bet kaip, o kartu su debesimis. Stojamieji egzaminai į Alytaus dailės mokyklą – jau šį ketvirtadienį, gegužės 15 d., 9 arba 16 val.
Akademinis procesas, į kurį kasmet įsilieja vis nauja alytiškių karta – būtina atviros, švietėjiškos organizacijos procesas. Žinoma, piešti ar lipdyti Alytuje moko ne viena įstaiga, tačiau dailės mokykla – tai ta organizacija, kuri per kelis dešimtmečius sukūrė savo mokymo, edukacijos, asmenybės lavinimo(-si) lauką, kuriame jau „sudygo“ ne viena brandi, spalvinga asmenybė, jeigu ir netapusi dailės, meno šviesuliu, tai su savita, originalia pasaulėjauta, ryžtu ir noru surasti savo kelią gyvenime.
Štai, kad ir Alytaus dailės mokyklos absolventai Eglė Ulčickaitė ir Algirdas Gataveckas. Jų darbai Vilniuje, „Titaniko“ salėje, kur vyksta Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų apžvalga – paroda „Išklotinė”, eksponuojami bene ryškiausių jaunosios kartos menininkų kūriniai.
Gegužę Alytaus dailės mokyklos mokytojai ir menininkai dalyvaus dalyvauti tarptautiniame forume, skirtame vieno iškiliausių XX a. Europos avangardo idėjų generatoriaus Asgerio Jorno 100-ųjų metinių minėjime, kuriame pristatys Alytaus avangardistines veiklas, novatorišką edukaciją dailės mokykloje bei dalyvaus trišalio futbolo pasaulio taurės žaidynėse, kur atstovaus Lietuvai.
Alytaus dailės mokykla – Lietuvoje vienintelė menininkų „kalvė“, kur ir dėstomi performanso pagrindai, jų moko vienas šio žanro grandų šalyje – Jaras Ramūnas. Nuo 2014 m. rudens mokykloje planuojami Lietuvos dailės mokyklų ir meno mokyklų dailės skyrių bendri projektai, kūrybinės performanso meno dirbtuvės, numatyta alytiškių mokytojų ir mokinių kelionė į Brno (Čekija) technologijų universitetą, į skulptūros eksperimentinių technologijų projektą.
Išties – Alytaus dailės mokykloje po vienu stogu sugyvena ir avangardas, ir visiškai tradiciniai menai: tapyba, skulptūra, grafika. O viso šio lydinio „formulės“ dalis – Lietuvoje ir pasaulyje aktyviai dalyvaujantys menininkai profesionalai – mažosios metalo plastikos ir juvelyrikos menininkė Indrė Diržienė, tapytojai Gustas Jagminas, Indrė Jakutienė, keramikas Audrius Janušonis ir kiti, pavyzdžiui, Danutė Garlavičienė, Raimondas Šimkevičius, besireiškiantys vietos ir regiono kultūros, meno bendruomenėje.
Alytaus dailės mokyklos mokiniai yra pasklidę po visą pasaulį Jie pasirenka studijuoti ne tik menus, bet su jais sutaria praktiškai visą gyvenimą – tą parodė ir didelis solidarumas, ypač, kai mokyklai ateina sunkus metas. Keletas susijusių citatų iš knygos, nuo kurios pradėjome šį straipsnį – „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“:
- „Menininkas – tai sielos inžinierius… tie, kurie piešia, groja, dainuoja, drožia – mažiausiai nusikalsta” (58 p.).
- „Jau pačioje pradžioje apsisprendėme, kad gerbsime kiekvieno mokytojo autonomiją, kiekvienas privalo dėstyti tai, kuo pats tiki, o jeigu netiki niekuo, tai kaip ir nėra jam čia ką veikti. Tai ir buvo kokybinių pokyčių pagrindas” (121 p.).
Susijęstraipsniai
