Baigta tiesti šernų judėjimą ribojanti tvora ties Varčios mišku, Alytaus rajone. Fizinius barjerus, ribojančius laukinių žvėrių migravimo arealus, pasaulio, Europos ir mūsų šalies mokslininkai pripažįsta viena efektyviausių priemonių, kovojant su užkrečiamųjų ligų, tokių kaip klasikinis ar afrikinis kiaulių maras, plitimu.
Nutiesta tvora skirta apriboti šernų judėjimą iš Varčios miško, kuriame sausio mėnesį buvo nustatyti afrikinio kiaulių maro užkrato židiniai, į šalia esantį Punios šilą ir Trakų rajono miškus.
„Pagal pirminius planus, tvora apriboti buvo numatyta ir tam tikrus pasienio su Baltarusija ruožus. Tačiau Europos Komisijai šiems darbams neskyrus finansavimo, buvo nuspręsta nacionalinėmis lėšomis nutiesti tvorą tik didžiausios rizikos zonoje, t. y. Varčios miške. Įvertinome, kad šis miškas ribojasi su dideliais Punios ir kitų miškų masyvais, todėl jei pavojingos ligos užkratas išplistų, grėsmė kiltų visiems aplinkiniams rajonams. Tai ypač skaudžiai paliestų Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonus, mat būtent juose įkurti didžiausi šalies kiaulių kompleksai“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Bendras nutiestos tvoros ilgis sudaro apie 10 km., jos pagrindas metalinėmis kabėmis tvirtai pritvirtintas prie miško paklotės, užtikrinant, kad šernai negalėtų pakelti ar nustumti tvoros tinklo. Pasak V. Paulausko, pasirinktas lengvos konstrukcijos inžinerinis statinys, kad esant poreikiui, tvorą būtų nesudėtinga išmontuoti ir perkelti į kitą vietą.