Metelių regioninio parko (Lazdijų rajonas) gamtininkai ne vienerius metus nuo įvairių plėšrūnų, paukščių ir skruzdžių gelbstintys visoje Europoje retus ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus balinius vėžlius – pasijuto bejėgiai prieš žiemos kaprizus.
„Šį pavasarį tik patys stipriausieji ir vikriausieji vėžliukai savo jėgomis pasiekė netoli dėčių esančius vandens telkinius, 15 jauniklių darbuotojai, gelbėdami nuo galimos žūties, nunešė iki vandens, o didžioji dalis – 65 praėjusį rudenį išsiritę vėžliukai, buvo rasti negyvi dėtyse”, – liūdną statistiką pateikė Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis. R.Krugelio nuomone, balinių vėžlių jauniklius pražudė permaininga žiema. Sniego buvo labai nedaug arba visai nebuvo ir spustelėję šalčiai mirtinai juos sušaldė.
Daugiausia Pietų Lietuvoje
Ilgaamžiškiausi mūsų šalies laukiniai gyvūnai, gamtoje galintys išgyventi iki 100 metų, baliniai vėžliai, priartėję ties išnykimo riba. „Lietuvoje pastaroju metu (kartu su gyvenančiais Kauno zoologijos sode) priskaičiuojama apie 500 šių roplių”, – teigė Metelių regioninio parko direktorius. Daugiausia balinių vėžlių išlikę Pietų Lietuvoje, Lazdijų rajone, kur išlikę melioracijos nepažeistų vietovių, su vėžliams gyventi tinkamomis sekliomis bei šiltomis balomis ir smėlėtais šlaitais kiaušinių dėtims. Būtent čia įsteigti Juodabalės ir Kučiuliškės hepertologiniai draustiniai.
Nepaisant įsteigtų drausinių, baliniai vėžliukai be tiesioginės žmonių pagalbos, vien savo jėgomis sunkiai išgyvena natūralioje gamtoje. R.Krugelio teigimu, balinių vėžlių jaunikliai turi daug priešų. Juos ėda lapės, usūriniai šunys, šernai, gandrai, gervės netgi didesnės plėšrios žuvys praryja mažučius vėžliukus. Prieš pora metų gamtininkai buvo šokiruoti skuzdžių antpuolių prieš vėžliukus, kurie iš dėčių intuityviai ropodavo link vandens telkinių. Pakeliui juos užpuldavo skruzdės ir suėsdavo. „Tekdavo vos išsiritusius vėžliukus nešti į vandenį”, – pasakojo R.Krugelis. Anot jo, nuo plėšrūnų dėtis apsaugojo metaliniais tinklais, nuo skruzdžių irgi rado veiksmingą pagalbos būdą, tačiau prieš kitas gamtos išdaigas kovą (bent praėjusią žiemą) pralaimėjo.
Jau pradedama kalbėti apie baliniams vėžliams kylančią naują grėsmę. „Kolegos iš Vokietijos pastebėjo, kad į vėžlius nusitaikė meškėnai. Kaimynai lenkai irgi ėmė skųstis šia problema”, – teigė R.Krugelis. Esą ir Lietuvoje jau pasigirsta pranešimų apie pasirodžiusius meškėnus, tačiau oficialių patvirtinimų dar negauta. R.Krugelio nuomone, jei meškėnai iš Vokietijos plūsta į Lenkiją, tai tik laiko klausimas, kada jie pasieks Lietuvą.
Gelbėt reikia mokėti
Anot R.Krugelio, kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami pagelbėti baliniams vėžliams, padaro daugiau žalos nei naudos. Gegužės pabaigoje, birželio pradžioje vėžlienės keliauja dėti kiaušinių į sausesnes, smėlėtas vietas. Žmogus, įsitikinęs, jog vėžliui reikalingas vanduo, bet nežinantis jų gyvenimo ciklo, paima vėžlį ir nuneša ar nuveža į vandens telkinį, taip pridarydamas daugiau bėdos. Vėžlienė gali būti jau arti tikslo – dėties, kur tikėjosi sudėti kiaušinius, bet dėl žmogaus nesupratingumo jai sutrukdoma pasirinkti tinkamą vietą. „Jeigu pamatėte per kelią keliaujantį vėžlį, perneškite į kitą pusę ta kryptimi, kuria jis ėjo. Tai bus geriausia pagalba, kokia jam tuo metu reikalinga”, – patarė R.Krugelis. Pamačius smėlyje įsiraususius vėžlius taip pat negalima jų „gelbėti” pernešant į vandenį. Jeigu pasitaikė pavojingoje vietoje aptikti vėžlių kiaušinius, jokiais būdais nepulkite patys jų perkelti į „saugesnę” vietą, bet praneškite gamtininkams.
Susijęstraipsniai
