„Mes turime žinoti, dėl ko mūsų seneliai ėjo į kovą ir mirtį“, – sakė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistai, iškilmingame renginyje pristatydami Viliaus Kavaliausko parengto enciklopedinio leidinio „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918 – 1940)“ 6-ąjį tomą.
Enciklopedinio leidinio pristatyme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, mero patarėjas Raimondas Jančiauskas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, šio skyriaus vyriausieji specialistai Dalia Jeremičienė ir Romualdas Zdanavičius, Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų pedagogai ir vadovai, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos ir Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vadovai.
Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, vėliau Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai dainomis ir eilėmis pasakojo apie Vyties Kryžiaus apdovanojimų istoriją. Apie Vyčio istoriją – pavadinimą, kilmę, Lietuvos valstybės herbą, jo sukūrimo detales, istoriją, spalvų reikšmę ir naudojimą įdomiai susirinkusiems pasakojo istorikas Švietimo skyriaus vedėjas V.Valūnas. „Vilius Kavaliauskas padarė labai reikšmingą darbą mūsų tautai ir valstybei“, – sakė V. Valūnas.
Šiandieninė Lietuva už savo būtį pirmiausia turi būti dėkinga Nepriklausomybės kovų savanoriams. Enciklopediniame leidinyje „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ pateiktos visų iki 1940 metų Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotų 1788 asmenų biografijos.
Vyčio Kryžiaus ordinas buvo įsteigtas 1919 m., kai Nepriklausomybės kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Iš pradžių šis apdovanojimas vadintas Kryžiumi „Už Tėvynę“ (šis Kryžius buvo 4 galų). Nuo 1920 m. sausio mėn. iki 1927 m. balandžio mėn. įskaitytinai šis apdovanojimas vadintas Vyties Kryžiumi (šis Kryžius buvo 6 galų). Nuo 1927 m. gegužės mėn. iki 1930 m. lapkričio mėn. įskaitytinai šis apdovanojimas vadintas Vyties Kryžiaus ordinu. Nuo 1930 m. gruodžio mėn. iki 1940 m. šis apdovanojimas vadintas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Aukščiausiu Lietuvos valstybės koviniu apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus ordinu – buvo apdovanojami asmenys, narsiai ir didvyriškai kovoję dėl mūsų šalies laisvės ir nepriklausomybės. Vicemerė N. Makštutienė pasveikino enciklopedinio leidinio autorių V. Kavaliauską ir įteikė jam Alytaus miesto simbolį – rožę.
Gausiai susirinkusiems į pristatymą pedagogams ir gimnazistams autorius linkėjo ieškoti ir rasti savo vietą gyvenime: „Pakeliaukite, pasižvalgykite po kitas šalis, pasisemkite idėjų, patirties, bet grįžkite ir gyvenkite, kurkite ir dirbkite Lietuvoje. Nieko nėra amžino, tačiau pėdsaką po savęs palikti reikia“.
- Vilius Kavaliauskas – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėjėjas, Lietuvos mylėtojas, žinomas žurnalistas ir garsus vertybių kolekcininkas, pripažintas valstybinių apdovanojimų tarptautinis ekspertas, pats apdovanotas už nuopelnus mūsų valstybei Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos žurnalistų sąjungos premija už publikacijas apie Ribentropo–Molotovo paktą, Estijos Marijos žemės ordino Komandoro kryžiumi už svarbų darbą tyrinėjant bei populiarinant Estijos istoriją ir aukščiausiu Europoje įvertinimu už publicistiką faleristikos (apdovanojimų kolekcionavimo) srityje – fon Hessenthalio premija.
Susijęstraipsniai
