Alytaus visuomenės sveikatos centras paskelbė sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Alytaus apskrityje 2013 metais analizę. Užkrečiamosiomis ligomis sirgo 35 673 Alytaus apskrities gyventojai, tai 45,9 proc. daugiau nei 2012 metais. Užkrečiamųjų ligų struktūroje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) ir gripas sudarė 94,73 proc. 2013 metais sergamumas ŪVKTI padidėjo 41,93 proc., labai išaugo sergamumas gripu, registruoti 2538 gripo atvejai (2012 metais – tik 76 atvejai).
2013 metų 4 savaitę bendras sergamumas ŪVKTI ir gripu apskrityje žymiai padidėjo ir peržengė epideminį slenkstį. Sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų pasiekė 140,85 atvejo, gripas sudarė 19,2 proc. visų registruotų susirgimų ŪVKTI ir gripu. Sergamumas minėtomis infekcijomis per savaitę išaugo trijose apskrities teritorijose, t. y. Alytaus mieste, Lazdijų ir Alytaus rajonuose (sergamumo rodikliai atitinkamai 197,56; 149,40; 117,14 atvejo). 5 – ąją metų savaitę sergamumas dar labiau išaugo, 10 tūkst. gyventojų teko 181,50 atvejo, gripas sudarė 27,3 proc. visų registruotų susirgimų ŪVKTI ir gripu.
Sergamumas peržengė epideminį slenkstį ir likusiose teritorijose, t. y. Druskininkų savivaldybėje ir Varėnos rajone (rodikliai atitinkamai 165,33 ir 157,41 atvejo). Didesniąją sergančiųjų dalį apskrityje sudarė vaikai, 0 – 17 metų amžiaus grupėje registruota 56,8 proc. visų susirgimų.
Įvertinę sergamumo epidemiologinę situaciją, sergamumo dinamiką siūlėme skelbti gripo ir ŪVKTI epidemijas visose apskrities savivaldybių teritorijose. Nors ir buvo siūlyta, epidemijos neskelbė tik Druskininkų savivaldybė. Likusiose keturiose, t. y. Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose epidemijos paskelbtos sausio 28 – vasario 5 dienomis.
Aukštas sergamumas teritorijose tęsėsi 2 – 3 savaites, po to laipsniškai mažėjo. Epidemijos teritorijose atšauktos vasario 15 – 26 dienomis. Epidemijų metu dėl didelio sergamumo moksleivių tarpe vaikų ugdymo procesas laikinai buvo sustabdytas visose Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, Alytaus rajone – 12 – oje, Varėnos rajone – 1 – oje, Lazdijų rajone – 8 – iose bendrojo lavinimo mokyklose.
Kiekvieną dieną iš apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) buvo renkami duomenys apie sergamumą ŪVKTI ir gripu bei kiekvieną savaitę informacija apie hospitalizuotus asmenis dėl gripo. Gripo epidemijų metu į Alytaus apskrities ASPĮ kreipėsi 6719 asmenų, iš jų 25 proc. (1677 asmenys) – dėl gripo. Į Alytaus apskrities ligonines buvo hospitalizuotas 121 (7,2 proc.) besikreipęs dėl gripo asmuo, iš jų 72 (59,5 proc.) – iki 17 metų amžiaus. Intensyvios terapijos skyriuose hospitalizuota 11 asmenų, iš jų 10 vaikų.
Padaugėjo pasiskiepijusiųjų gripo vakcina: 2013 metais mokama vakcina pasiskiepijo 6953, t. y. 4,6 proc. (2012 metais – 4,3 proc.) apskrities gyventojų. Buvo tęsiamas rizikos grupėms priklausančių asmenų skiepijimas sezonine gripo vakcina, nupirkta už valstybės lėšas. Šia vakcina 2013 metais pasiskiepijo 5378 (2012 metais – 5072) apskrities gyventojai.
Virusinės žarnyno užkrečiamosios ligos
Užkrečiamųjų ligų struktūroje ūmios žarnyno infekcijos sudarė 2,35 proc. 2013 metais registruoti 838 susirgimai minėtomis ligomis, iš kurių 73,7 proc. (618 atvejų) sudarė virusinės žarnyno infekcijos. Iš virusinių patikslintų žarnyno infekcijų vyravo susirgimai rotavirusiniu enteritu (registruotas tik 1 norovirusinės infekcijos atvejis).
Nors 2013 metais Alytaus apskrityje 24,55 proc. sumažėjo sergamumas rotavirusine infekcija, sergamumo rodiklis viršijo respublikos (Alytaus apskrityje – 11,28, resp. – 10,40). Iš apskrities teritorijų sergamumas minėta infekcija padidėjo tik Lazdijų rajone, registruota 19 atvejų (2012 metais – tik 2 atvejai), sergamumo rodiklis – 8,76 atvejo. Likusiose teritorijose sergamumas sumažėjo: Alytaus mieste – 26,61 proc., žymiai (45,04 proc.) sumažėjo Alytaus rajone ir 40,37 proc. – Varėnos rajone, Druskininkų savivaldybės teritorijoje – 27 proc.
Sergamumo rotavirusine infekcija pakilimas stebėtas šaltesniuoju metų laikotarpiu, praėjusių metų vasario – gegužės mėnesiais registruota 78,5 proc. visų susirgimų minėta liga Alytaus apskrityje. 99 proc. sirgusiųjų buvo asmenys iki 17 metų amžiaus, iš jų daugiau nei du trečdaliai (76,6 proc. ) – iki 3 metų amžiaus.
Registruoti 8 šeiminiai rotavirusinio enterito protrūkiai po 2 atvejus Alytaus mieste, sirgo vaikai. Susirgimai išplito namuose buitinio sąlyčio keliu. Apsaugoti nuo šios infekcijos galėtų vakcina, tačiau pastaroji yra brangi, šia vakcina paskiepyti tik 69 vaikai.
Daugiau nei du trečdalius (71,4 proc. ) visų registruotų virusinių žarnyno infekcijų atvejų sudarė nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos. Sergamumas jomis 2013 metais išaugo 28,59 proc., sergamumo rodiklis žymiai viršijo respublikos (Alytaus apskr. – 28,92; resp. – 16,42). Susirgimai nepatikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis registruoti ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku. Dažniausiai sirgo iki 17 metų amžiaus asmenys, kurie sudarė 97,5 proc. visų susirgimų minėtomis infekcijomis.
2013 metų kovo 26 – 29 dienomis virusinėmis žarnyno infekcijomis susirgo 8 vaikai, lankantys Lazdijų miesto darželio – mokyklos „Kregždutė“ 1 grupę. Penki ligoniai hospitalizuoti. 4 – iems sirgusiems vaikams laboratoriškai patvirtintas rotavirusinis enteritas, likusiems 4 iems – nepatikslinta virusinė žarnyno infekcija. Susirgimai išplito buitinio sąlyčio keliu. Praėjusių metų lapkričio 26 dieną virusine nepatikslinta žarnyno infekcija susirgo 3 Matuizų vidurinės mokyklos I klasės moksleiviai. Užkratas galimai išplito buitinio sąlyčio keliu.
Registruoti 7 šeiminiai nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų protrūkiai po 2 atvejus Alytaus mieste ir Alytaus rajone. Susirgimai išplito namuose per buitinį sąlytį.
Bakterinės žarnyno užkrečiamosios ligos
2013 metais Alytaus apskrityje registruota 218 susirgimų bakterinėmis žarnyno infekcijomis, kurios sudarė 26,3 proc. nuo bendro registruotų ūmių žarnyno infekcijų skaičiaus. Iš registruotų bakterinės kilmės infekcijų 25,7 proc. sudarė susirgimai kampilobakterioze.
2013 metais sergamumas kampilobakterioze apskrityje padidėjo 2,1 karto, tačiau sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų neviršijo respublikos (apskr. – 3,67, resp. – 3,86 ). Sergamumas šia infekcija ypač išaugo Alytaus mieste bei Alytaus rajone (atitinkamai 2,5 – 1,9 karto). Susirgimai pavieniai, 87,5 proc. visų sirgusiųjų sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus. Susirgimai minėta liga registruoti tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų periodais, sezoniškumo nestebėta.
Epidemiologinės apklausos duomenimis dauguma sirgusiųjų (92,9 proc.) užsikrėtė namuose gamintu ir valgytu maistu. Apklausos duomenimis pagrindiniai užsikrėtimo šaltiniai: paukštiena ir jos produktai – 51,8 proc., mėsa ir jos produktai – 14,3 proc., žalios daržovės ir jų produktai – 12,5 proc. Dažniausiai sirgę asmenys užsikrėtė per nepakankamai šiluma apdorotą paukštieną, mėsą ir jų produktus. Įtakos turėjo ir asmens higienos reikalavimų nesilaikymas.
Sergamumas jersinioze apskrityje sumažėjo 9,81 proc., sergamumo rodiklis neviršijo respublikos (apskr. – 0,46, resp. – 0,80). Susirgimai pavieniai, registruoti įvairiose amžiaus grupėse. Praėjusiais metais nežymiai (3,78 proc.) sumažėjo sergamumas nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis, sergamumo rodiklis neviršijo respublikos (apskr. – 6,88, resp. –22,29). Minėtos žarnyno infekcijos registruotos visais mėnesiais, susirgimai pavieniai. 74,3 proc. visų sirgusiųjų sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus, sirgo įvairaus amžiaus vaikai.
Erkių platinamos ligos
Dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Praėjusiais metais, palyginus su 2012 – aisiais, sergamumas erkiniu encefalitu, apskrityje padidėjo 19,25 proc., sergamumo rodiklis viršijo respublikos (apskr. – 2,23, resp. – 1,69). Sirgo 1 iki 17 metų amžiaus, likusieji – suaugę asmenys. Sergančiųjų šia liga žymiai padaugėjo Lazdijų rajone, kuriame sergamumas didžiausias iš visų apskrities teritorijų, 10 tūkst. gyventojų teko 3,69 atvejo.
Alytaus rajone sergamumas padidėjo 12,46 proc., 10 tūkst. gyventojų teko 3,61 atvejo. Alytaus mieste sergamumas išliko panašiame lygyje, sergamumo rodiklis siekė 1,74 atvejo ir nežymiai viršijo respublikos. Sergamumas minėta liga sumažėjo Varėnos rajone bei Druskininkų savivaldybės teritorijoje.
Apskrityje sergamumas Laimo liga sumažėjo 23,01 proc., sergamumo rodiklis siekė 1,64 atvejo ir buvo žymiai mažesnis už respublikos (resp. – 8,68). Labiausiai (62,72 proc.) sergamumas sumažėjo Varėnos rajone, 10 tūkst. gyventojų teko 1,64 atvejo. Alytaus mieste sergamumas sumažėjo 45,71 proc., sergamumo rodiklis – 1,39 atvejo. Likusiose apskrities teritorijose sergamumas minėta liga padidėjo, tačiau sergamumo rodikliai neviršijo respublikos (Alytaus rajone sergamumo rodiklis 1,08, Druskininkų savivaldybėje – 2,35, Lazdijų rajone – 2,31 atvejo).
2013 metais 84,7 proc. susirgimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga registruoti liepos – spalio mėnesiais. Epidemiologinės apklausos duomenimis 38,98 proc. sirgusiųjų erkių platinamomis ligomis užsikrėtė lankydamiesi miškuose, tiek pat (38,98 proc.) susirgusiųjų užsikrėtė
gyvenamojoje aplinkoje, likusieji – poilsiaudami gamtoje. 2013 metais nežymiai padaugėjo besiskiepijančiųjų erkinio encefalito vakcina, kuria pasiskiepijo 2721, t. y. 1,8 proc. (2012 metais – 1,7 proc.) apskrities gyventojų.
Oro lašelinės infekcijos
2013 metais, lyginant su 2012 – aisiais, bendras sergamumas vėjaraupiais Alytaus apskrityje sumažėjo nežymiai (1,77 proc.), sergamumo rodiklis neviršijo respublikos (apskr. – 45,70, resp. – 49,82). Tačiau atskirose teritorijose svyravo, didžiausias sergamumas registruotas Druskininkuose, Varėnos rajone bei Alytaus mieste (atitinkamai 81,29, 60,62 ir 45,78 atvejo 10 tūkst. gyv.).
Dažniausiai sirgo vaikai, 96 proc. visų sirgusiųjų sudarė asmenys iki 17 metų amžiaus. Susirgimai registruoti įvairiose vaikų amžiaus grupėse, bet žymiai dažniau sirgo iki 6 metų amžiaus vaikai, kurie sudarė 71 proc. Patikimiausia apsisaugojimo nuo vėjaraupių priemonė – skiepai. 2013 metais šia vakcina apskrityje paskiepyti tik 78 vaikai ir 2 suaugę asmenys, todėl registruojamas aukštas sergamumas vaikų tarpe.
Kaip ir visoje respublikoje, taip ir apskrityje padidėjo sergamumas virusiniu meningitu, registruota 13 atvejų (2012 metais tik 2 atvejai), padidėjo sergamumas skarlatina 13,1 proc.
2013 metais sergamumas atvira tuberkulioze apskrityje sumažėjo 10,56 proc., sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų neviršijo respublikos (apskr. – 2,88, resp. – 3,50). Praėjusių metų pabaigoje bendras tuberkuliozės sukėlėjus išskiriančių ligonių skaičius apskrityje – 83.
Praėjusiais metais, palyginus su 2012 – aisiais, sergamumas tuberkulioze iš visų apskrities teritorijų labiausiai (49,19 proc.) sumažėjo Alytaus mieste, sergamumo rodiklis – 1,56 atvejo. Nors sergamumas tuberkulioze Alytaus rajone nežymiai (6,2 proc.) sumažėjo, sergamumo rodiklis siekė 4,69 atvejo ir viršijo respublikos. Praėjusiais metais sergamumas tuberkulioze Varėnos rajone išaugo 36,11 proc., sergamumo rodiklis viršijo respublikos (Varėnos raj – 4,91, resp. – 3,50).
Lazdijų rajone sergamumas išliko panašiame lygyje, tačiau sergamumo rodiklis siekė 3,69 atvejo ir taip pat viršijo respublikos. Apskrityje iš naujai susirgusių atvira tuberkuliozės asmenų 70,5 proc. buvo 35 – 64 metų amžiaus. Žymiai dažniau sirgo kaime gyvenantys asmenys: iš naujai išaiškintų 29,5 proc. sudarė miesto, o 70,5 proc. – kaimo gyventojai.
Didžiausia susirgusių atvira tuberkulioze asmenų grupė – darbingo amžiaus žmonės (77,3 proc.), iš kurių net 82,3 proc. sudarė nedirbantys asmenys. Pastarieji neretai piktnaudžiauja alkoholiu, nereguliariai vartoja vaistus, yra potencialus infekcijos šaltinis. Dėl minėtų priežasčių gali vystytis vaistams atsparios formos. Daugybinis atsparumas vaistams praėjusiais metais nustatytas 2 – iems Alytaus miesto, 4 – iems Alytaus rajono bei 3-ims Lazdijų rajono gyventojams. Infekcijos plitimo mažinimui Alytaus miesto gyventojų tarpe paruošta tuberkuliozės prevencijos programa.
Praėjusiais metais apskrityje padidėjo sergamumas pedikulioze 21,5 proc., niežais – 21,55 proc., dermatofitijomis – 14,43 proc., askaridoze – 6,6 proc. Skiepai – viena pagrindinių ir efektyviausių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių, padedančių apsaugoti vaikus bei suaugusius asmenis nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių. Pagrindinis
imunoprofilaktinio darbo kriterijus yra profilaktinių skiepijimų apimtys.