Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatytas mažiausias mokinių skaičius pirmose, penktose ir devintose klasėse norint jas formuoti. Po tokio tarybos sprendimo tuoj pat priimtas kitas – dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų patvirtinimo miesto mokyklose nuo ateinančių mokslo metų. Pagal dabar mokyklų turimus pirmokų, penktokų ir devintokų skaičius jų sumažėja septyniais komplektais, arba klasėmis.
Vadovaujantis Vyriausybės priimtais teisės aktais, pirmoje klasėje nustatytas maksimalus mokinių skaičius yra 24, penktose ir devintose klasėse – po 30 mokinių. Alytaus miesto savivaldybės mokyklose pirmose klasėse dabar vidutiniškai mokosi po 21, penktose – vidutiniškai po 25, o devintose – vidutiniškai po 26 mokinius.
Savivaldybės taryba iki šiol niekada nebuvo priėmusi sprendimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų, kuriais numatytas mažiausias mokinių skaičius pirmose, penktose ir devintose klasėse norint jas formuoti.
Miesto savivaldybės tarybos posėdyje dauguma pritarė, kad pirmą klasę leidžiama komplektuoti surinkus 20–22 mokinius, penktą ir devintą klases – jose panorus mokytis po 25–27 mokinius.
Kodėl mokinių skaičių prireikė nustatyti būtent šiose klasėse? Dėl paprastos priežasties – reglamentuojamas mokinių skaičius klasėse, į kurias vaikas patenka pirmąkart atėjęs į mokyklą, baigęs pradinį ugdymą ir įgijęs minimalų pagrindinį išsilavinimą. Šiose netęstinio mokslo klasėse miesto tarybai sureguliavus mokinių skaičių, mokiniams kyla grėsmė netekti galimybės pasirinkti mokyklą, o miesto valdžiai ateityje, gal ir netolimoje, atsiranda proga kai kurias mokyklas reorganizuoti arba uždaryti.
Būtent todėl, kad, patvirtinus bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus, mokiniai ir jų tėvai praras mokyklos pasirinkimo galimybę, šiems kriterijams nepritarė Alytaus miesto švietimo taryba, sudaryta iš visų švietimo įstaigų atstovų.
Vicemerė liberalė Nijolė Makštutienė, kuruojanti švietimo klausimus, sprendimą dėl tinklo optimizavimo kriterijų jau ketvirtadienio tarybos posėdyje pavadino žingsniu į mokyklų pertvarką. Jos kolega taryboje kitas liberalas Gediminas Daukšys – žingsniu link tvarkos.
„Tokiu teisinio pagrindo neturinčiu sprendimu tarybos valdančioji koalicija parengė kartuves mokykloms. Bandoma užmigdyti sakant, kad nieko neatsitiks. Tačiau rengiamasi mokyklų uždarymui. Šiandien alytiškiams mes pasiunčiam tokią žiaurią žinią“, – sakė tarybos narys konservatorius Dobilas Kurtinaitis.
Sprendimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų aiškinamajame rašte aiškiai įvardyti tokio sprendimo uždaviniai – reorganizuoti mažą mokinių skaičių turinčias mokyklas, optimaliai panaudojant mokyklų patalpas, sumažinti mokyklų pastatų skaičių, sutaupytas savivaldybės biudžeto lėšas naudoti ugdymo kokybei gerinti.
Tame pačiame sprendime nustatyta, kad minimalus mokyklų patalpų mokymo reikmėms užpildymas turi būti 80–85 proc., pagrindinėse mokyklose plotas vienam mokiniui negali viršyti 10 kv. metrų. Jei šie kriterijai peržengiami, savivaldybė į mokyklų patalpas gali įkelti kitas įstaigas, pavyzdžiui, bibliotekas ar skaityklas, – žodžiu, mokykloms nereikalingas patalpas pasiimti į savo glėbį arba dėl didelių laisvų plotų mokyklose vėlgi kai kurioms jų kyla pavojus būti reorganizuotoms arba likviduotoms.
Sprendimą dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų inicijavo savivaldybės administracijos vadovai. Tarybai jį pristatė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė.
Patvirtinus šiuos kriterijus, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas pateikė tarybai tvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičių ateinantiems mokslo metams. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta šių grupių ir klasių komplektų patvirtinimo tvarka, tai būtina padaryti iki kovo 31 dienos, o minėtų grupių ir klasių komplektavimas gali būti keičiamas prieš pat mokslo metus – iki rugpjūčio 31-osios.
Šįkart tvirtinant priešmokyklinio ugdymo ir klasių komplektų skaičių mokyklose itin svarbūs buvo tarybos ką tik nustatyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijai dėl mokinių skaičiaus pirmose, penktose ir devintose klasėse.
Iki jų patvirtinimo „Volungės“ pagrindinė mokykla pagal prognozuojamą pirmokų skaičių planavo du pirmų klasių komplektus, dabar liko vienas. Vidzgirio pagrindinė mokykla ketino turėti keturis penktų klasių komplektus, palikta su trimis šių klasių komplektais. Dainavos, Likiškėlių pagrindinės mokyklos pagal išankstinius duomenis komplektavo po tris penktokų klases, dabar joms numatyta po dvi šitas klases. Šaltinių pagrindinei mokyklai vietoj dviejų devintų klasių komplektų teks tenkintis vienu. Tragiška situacija dėl šių klasių kol kas klostosi „Volungės“ ir Likiškėlių pagrindinėms mokykloms – jose visiškai nelieka devintokų ir jos gali nuo 2016 metų rugsėjo tapti progimnazijomis su aštuoniomis klasėmis.
Pagal dabartinį scenarijų išnyksta septyni pirmų, penktų, devintų klasių komplektai, ir ateinančiais mokslo metais būtų sutaupoma 300–350 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų, kurios būtų panaudojamos taip pat ugdymo kokybei gerinti.
Tačiau minėtoms mokykloms, kaip pastebėta tarybos posėdyje, neužkirstas kelias susirinkti daugiau mokinių, ir iki rugpjūčio 31-osios miesto taryba joms gali pakeisti komplektų skaičių. Akivaizdu, kad, šiandien tarybai pasiuntus žinią apie dabartinę padėtį išvardytose mokyklose, mokiniai ir jų tėvai ims ieškoti vietų kitose mokyklose.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Alytaus rajono savivaldybei paskelbus apie nekomplektuojamas klases vienoje ar kitoje mokykloje, tuoj pat sprendžiamas klausimas dėl šių mokyklų uždarymo. Pastaruoju metu taip atsitiko su Santaikos mokykla.
Vienas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, nenorėjęs savęs įvardyti, taip prognozavo minėtų dviejų ketvirtadienį priimtų sprendimų ateitį. Jais dabar turi būti patenkintos keturios miesto gimnazijos, kurios iš „nuskausmintų“ pagrindinių mokyklų sulauks daugiau mokinių, tik neaišku, ar jie ten sugebės mokytis. Kažkiek jų nueis į Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklą, turinčią akredituotą vidurinio ugdymo programą. Kurį laiką tarpusavyje mokinius dalysis aštuonios miesto pagrindinės mokyklos. Bet finišas aiškus – teks uždaryti vieną arba gal ir dvi pagrindines mokyklas.
Į šį finišą veda ir mažėjantis mokinių skaičius mokyklose. Šiais mokslo metais jose mokosi 8 tūkst. 24 mokiniai. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, jų sumažėjo 337. Ankstesniais mokslo metais jų sumažėdavo dar daugiau – apie 400–500. Dar prieš penkerius metus miesto mokyklos turėjo per 10 tūkst. mokinių.
Alma Mosteikaitė,
„Alytaus naujienos“
Susijęstraipsniai
