Trečius metus šalyje veikiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas keičia nukentėjusiųjų elgesį. Didžioji dalis smurtą patyrusių moterų į krizių centrus kreipiasi ne dėl nakvynės. Aukos prašo patarti, kaip susitvarkyti savo gyvenimą, kad smurto protrūkiai nepasikartotų.
Nakvynės paprašė dvi
Alytaus miesto krizių centro, kuris pagalbą teikia visos Alytaus apskrities gyventojams, vadovės Angelės Barauskienės tegimu, prieš įsigaliojant įstatymui, per metus nakvynės Krizių centre prašydavo kiek daugiau nei 20 moterų. Dažniausiai nukentėjusiosios apsinakvodavo kartu su vaikais. Nuo 2011-ųjų, pabaigos, kada buvo priimtas įstatymas, per metus nakvynės prašo vidutiniškai 8 moterys. Šiais metais nakvojo dvi nelaimėlės – iš Alytaus rajono ir Druskininkų. Viena iš jų buvo su vaiku.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, 2013 metais VPK aptarnaujamoje teritorijoje dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 429 pranešimai, iš jų 159 atvejai Alytaus mieste ir rajone. Per pirmuosius du šių metų mėnesius atitinkamai užregistruota 60 ir 21 pranešimas.
„Kol kas smurto sumažėjimu artimoje aplinkoje džiaugtis per anksti, nes prasidėjo šiltasis metų sezonas”, – teigė Alytaus apskrities VPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Vija Kudzienė. Anot apreigūnės, būtent tada vartojama daugiau alkoholio, kuris dažniausiai ir tampa smurtavimo priežastimi. Tuo tarpu visoje Lietuvoje per 2013 metus buvo užregistruota daugiau nei 21 tūkst. iškvietimų dėl smurto šeimoje ir pradėta per 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Skriaudžia žmonas ir motinas
14 metų Krizių centrui vadovaujanti A. Barauskienė pastebėjo, jog pagalbos besikreipiančios 30-40 metų moterys kenčia nuo sutuoktinių ir sugyventinių, o vyresnės nuo sūnų. Alytaus krizių centro vadovės teigimu, dabar nakvynės prašo tik tos moterys, kurių vyrai iš namų suspėjo pasprukti prieš atvykstant pareigūnams.
„Jos bijo likti, kad sugrįžę vyrai vėl nepradėtų smurtauti”, – pasakojo A. Barauskienė. Ji džiaugiasi, kad dabar iš namų išvežamas agresyvus smurtautojas, o moterims ir vaikams nereikia vidurnaktį bastytis ir ieškoti ramaus kampo.
Ypač skaudu, kai reikia priglausti nuo sūnų nukentėjusias motinas, o kartais ir tėvus. Tokios situacijos susiklosto taip – žmonai išsiskyrus su girtuokliu ir mušeika vyru, pastarasis sugrįžta į motinos namus. „Tokie žmonės nemoka be smurto gyventi – kai negali skriausti žmonos, agresiją nukreipia į motiną”, – aiškino A.Barauskienė.
Reikia patarimų
Krizių centre smurto aukos apgyvendinamos trims dienoms. Per šį laiką paprastai joms pavyksta susirasti saugų prieglobstį, tačiau tai tik išsivadavimo nuo smurtautojo pradžia. „Daugelis moterų, patyrusių smurtą šeimoje, nepriklausomai nuo to, nakvojo krizių centre ar vyrą išvežė į areštinę, vėliau patarimų ateina pas mus”, – teigė A. Barauskienė. Vienoms reikia teisinės pagalbos, kad pradėtų skyrybų, kitoms psichologo, kad įveiktų patirtus išgyvenimus ir atgautų savigarbą, dar kitoms užtenka tik pasikalbėti.
Jei žmonos vis dažniau ryžtasi nutraukti santykius su grėsmę sveikatai, o kartais ir gyvybei keliančiu vyru, tai motinos itin retai žengia tokį žingsnį. „Netgi tada kai byla pasiekia teismą, anstolius, jos atleidžia savo vaikams”, – pasakojo A.Barauskienė. Anot jos, motinos gailisi vaikų, o šie motinų – ne.
Pasikeitė požiūris
Bene labiausiai A. Barauskienė džiaugiasi, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, pasiketė pačių pareigūnų požiūris į pagalbos prašančias moteris. Krizių centro vadovės nuomone, moterys jaučiasi labiau apsaugotos. Esą jei anksčiau, išsikvietę pareigūnus, aukos sulaukdavo netgi patyčių, tai dabar visada joms suteikiama pagalba. „Dabar pareigūnai patys atveža moteris į mūsų centrą ar ligoninę, tyrimas atliekamas net tuomet, kai moterys atsisko rašyti pareiškimą. Tai labai drausmina smurtautojus”, – teigė A.Barauskienė. Žmonų smurtu besiskundžiantiems vyrams pareigūnai jau nepataria duoti „grąžos”, o skuba į įvykio vietą.