Šiandien Gandrinės – nuo seno lietuvių švenčiama gandrų sugrįžimo šventė, dar vadinama Blovieščiais. Sakoma, kad būtent nuo baltųjų gandrų sugrįžimo prasideda tikrasis pavasaris. Senoliai tikėjo, kad gandrai neša laimę ir šį paukštį laikė šventu, esą jis gali paimti žmonių ligas ir pradanginti pelkėse, raistuose.
Ir šiandien daugelis, pirmą kartą pamatę sugrįžusį gandrą, su šypsena pagalvoja, kokie bus metai. Jei gandras skrenda – sparta ir sėkmė garantuota, jei tupi – gyvenimo ritmas suksis lėčiau. Tokie spėjimai atėję iš amžių glūdumos, kai Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Gandrines lietuviai laikė labai didele švente, per kurią net paukščiai lizdų nesuka. Šią dieną buvo rengiamos vaišės, o į svečius vieni pas kitus eidavo pamėgdžiodami gandrą – aukštai kilnodami kojas.
„Baltieji gandrai – paukščiai bene labiausiai besilaikantys parskridimo iš šiltųjų kraštų „grafiko”, – teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Pasak gamtininko, pempės sugrįžta per didžiulį laiko intervalą, o gandrų absoliuti dauguma iš žiemojimo vietų parskrenda per 10 dienų. Dabar pats gandrų grįžimo metas. Tai vienoje, tai kitoje vietoje juos galima išvysti sklandančius padangėje.
„Į Žuvintą gandrai per 25 metus tik 5 kartus parskrido didesne nei penkių dienų paklaida. Anksčiausiais 1997 metais – kovo 4-ąją. Vėliausiai – 1996 metais – balandžio 3-ąją”, – pasakojo A.Pranaitis.
Lietuvoje pirmieji gandrai šį pavasarį buvo pastebėti Panevėžio ir Jurbarko rajonuose kovo pradžioje. Gamtininkui toks ankstyvas gandrų sugrįžimas kelia abejonių. A. Pranaičio nuomone, galti būti, kad tai buvo Lietuvoje, žmonių tvartuose peržiemoję, paukščiai.
Į Lietuvą pavasaris žengia vis tvirtesniais žingsniais – kurkia ir poruojasi varlės, dūzgia kamanės, skraido įvairūs drugiai, gausiais būriais sugrįžta kikiliai, liepsnelės, strazdai, antys ir kiti sparnuočiai, žiedus skleidžia pavasariniai augalai. Gamta pradeda naują gyvenimo ciklą.