Socialdemokratų teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Seimo nariai Milda Petrauskienė bei Albinas Mitrulevičius parlamente pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti tiesioginių merų rinkimų idėją. Tokių rinkimų metu tiesiogiai išrinktas meras taptų vienu iš savivaldybės tarybos narių ir kartu – jos vadovu. Didžiausios partijos Seime atstovai vylėsi, kad įstatymą dėl tiesioginių merų rinkimų pavyks priimti jau šios parlamento pavasario sesijos metu.
Siūlo nenuverčiamo mero variantą
„Valdančiosios koalicijos politinė taryba iš esmės pritarė tiesioginių merų rinkimų idėjai, todėl mes tikimės, kad šie projektai bus artimiausiu metu, kovo mėnesio pradžioje, įtraukti į darbotvarkę, kad galėtume juos apsvarstyti ir priimti pavasario sesijoje”, – kalbėjo ministras J. Bernatonis.
Anot politiko, apie 80 proc. gyventojų palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją, todėl, ją įgyvendinus, turėtų padidėti pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis, o tai yra būtina sąlyga geram demokratijos funkcionavimui.
Pristatomą sistemą detaliau išplėtojo socialdemokratė M. Petrauskienė. Ji pasakojo, kad siūlomas projektas pakeis dabartinę rinkimų tvarką, kai merą išrenka savivaldybės tarybos.
„Mūsų siūloma sistema būtų mišri, vienas savivaldybės tarybos narys, rinkėjų tiesiogiai renkamas tarybos nariu ir savivaldybės meru, būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę sistemą daugiamandatėje apygardoje. Tai būtų kažkas panašaus, kaip dabar renkami Seimo nariai – vieni vienmandatėse apygardose, kiti proporcinėje rinkimų sistemoje”, – aiškino parlamentarė.
Jei naują rinkimų tvarką pavyktų įgyvendinti, išsiplėstų ir merų atliekamos funkcijos. Savivaldybės vadovas galėtų administracijos direktoriaus teikimu tvirtinti teritorijos suskirstymą į seniūnaitijas, skirti ir atleisti įvairių biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų vadovus, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, keisti žemės naudojimo paskirtį ir pan.
J. Bernatonio tvirtinimu, nauja savivaldos rinkimų sistema turėtų užtikrinti mero darbo stabilumą. Šiuo metu mero atstatydinimui pakanka surinkti daugiau nei pusės tarybos narių balsų, o naujame projekte siūloma, kad pareikšti jam nepasitikėjimą galėtų ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, pateikę motyvuotą pareiškimą. Tokiu atveju už mero atleidimą slaptai turėtų balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.
„Negalėtų būti, kaip dabar yra, persigrupavo partijėlės, susitarė užkulisiuose, ir vienu balseliu nuvertė merą, išsirinko kitą, ir per kadenciją du-tris kartus meras pasikeičia”, – sakė J. Bernatonis.
Tiesa, pagal socialdemokratų projektą, jeigu iš pareigų būtų atleistas tiesiogiai išrinktas meras, jį galėtų pakeisti tarybos narių išrinktas politikas.
„Darbietė”: rinkėjams išmesta pusiau skusta, pusiau lupta versija
Nors konferencijoje dalyvavę socialdemokratai gyrėsi, esą valdančiųjų politinėje taryboje jau pasiektas idėjai realizuoti palankus sprendimas, tačiau didžiausios socdemų partnerės Darbo partijos atstovė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vadovaujanti Virginija Baltraitienė žurnalistams kalbėjo, kad tokį projektą palaikytų tik iš būtinumo. Ji socialdemokratų siūlomą versiją vadino „pusiau skusta, pusiau lupta”.
„Manau to, ko tikisi žmonės iš tiesiogiai išrinkto mero, jie niekada nesulauks, nes meras niekada neturi jokių didesnių galių. Pavyzdžiui, jis patvirtins įstaigos vadovą, kuris ir taip konkursu išrinktas. <…> Merą gali išrinkti tokį, kurio nori žmonės, o daugumą gali gauti kita partija, tad, merui neturint stiprių galių, neįsivaizduoju bendro darbo. Tada lengva susiorganizuoti du trečdalius ir jį atstatydinti, o iš savo tarpo išsirinkti savo merą. Tai kokie čia tiesioginiai mero rinkimai? Arba išrinktas meras visada gali surasti trečdalį, kad jį palaikytų, nesvarbu už ką, net, jei ir blogai dirbs, kad jo neatstatydintų”, – projekto trūkumus vardijo „darbietė”.
Anot politikės, rinkėjams lyg ir bus pasakyta, kad tiesioginiai mero rinkimai įvesti, bet negalima atmesti galimybės, kad pusėje savivaldybių, jei bus išrinktas ne tas meras, tai jis vis vien bus atstatydintas ir išrinktas kitas arba dirbs meras, kuris netenkins jokių lūkesčių.
V. Baltraitienė kalbėjo, kad balsuojant Seime Darbo partija gali palaikyti su pataisomis teikiamą socialdemokratų projektą, tačiau tik dėl būtinybės atliepti visuomenės poreikį. Esą, pasak politikės, reikia pasakyti, kad siūlomas įstatymo variantas „nesprendžia jokių problemų”.
Konservatoriai palaikys socdemus?
Dėl projekto neapsisprendusi ir didžiausia opozicijos jėga Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriams priklausantis Seimo narys Jurgis Razma naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo, kad kol kas partijoje esama įvairių nuomonių dėl siūlomo projekto.
„Vieni labiau palaiko alternatyvų modelį, kai tiesiogiai renkamas meras būtų kaip dabartinis administracijos direktorius, t. y. ūkinis vadovas. Tam reikia Konstitucijos pataisos ir jau vieną kartą nepavyko surinkti reikiamo kiekio balsų. Socialdemokratų modelis lyg ir leidžia teisiškai paprasčiau išspręsti mero tiesioginių rinkimų klausimą, bet jis, aišku, sukuria tam tikrų problemų”, – tvirtino J. Razma.
Anot TS-LKD atstovo, tiesioginių merų rinkimų idėja palankiausia toms partijoms, kurios savivaldoje turi daugiausiai merų – ypač tokių, kurie išrinkti nemaža balsų persvara. Visgi J. Razma siūlė šiuo atveju nekreipti dėmesio į pragmatinius dalykus, o atsižvelgti į gyventojų lūkesčius.
Socialdemokratai pasirašė sau naudingą įstatymą?
Projektą pasiūlę socialdemokratai kontroliuoja daugiau nei trečdalį Lietuvos savivaldybių – iš 60 merų 22 priklauso LSDP.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis naujienų portalui Alfa.lt aiškino, kad ilgametė socialdemokratų sėkmė savivaldoje galėjo juos paskatinti iškelti tokio pobūdžio siūlymą.
„Istoriškai žiūrint socdemai savivaldoje yra įtakingiausi. Tiesioginiuose merų rinkimuose skaičiuojama taip: jei šiuo metu partija turi trečdalį savivaldybių ir šiaip jau yra taip, kad meru Lietuvoje 3 iš 4 atvejų tampa žmonės, kurie buvo pirmoje laimėjusio sąrašo vietoje, o rinkimai į tarybą ir merus vyksta paraleliai, tikėtina, kad, rinkėjui renkantis LSDP sąrašą, bus pasirinktas ir socialdemokratų kandidatas į merus”, – kalbėjo politologas.
M. Jastramskio nuomone, tokiu žingsniu socdemai dar gali siekti apsisaugoti nuo nesėkmių tose savivaldybėse, kur jų sąrašas surenka daugiausia balsų, tačiau vėliau, dėliojant koaliciją taryboje, dėl partinių intrigų pralaimi kelių partijų junginiui.
„Pavyzdžiui, Zarasuose socdemai neturėdavo valdžios, nors surinkdavo daugiausia balsų, bet konservatoriai su keliomis mažiau surinkusiomis partijomis (Darbo partija ar liberalais) gaudavo mero postą. Gali būti, kad socialdemokratai nori užsidėti saugiklį – jeigu jų partija gauna daugiausiai balsų, tai ir jų meras turėtų tapti vadovu, kad jų vėliau neapžaistų”, – pasakojo TSPMI dėstytojas.
Tiesioginiai rinkimai įneša daugiau populizmo?
Pasak M. Jastramskio, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiesioginių mero rinkimų metu didesnis dėmesys teks renkamam asmeniui, o ne jo idėjoms ar programinėms nuostatoms.
„Jeigu yra vienas postas ir jį renkamas asmuo, tai neišvengiamai rinkimai tampa labai personalizuoti. Ar rinksime prezidentą, merą ar prokurorą, bus labai sunku atskirti idėjas ir programą nuo asmens. Šiuo atveju politologijoje yra gana aiškus konsensusas – tiesioginiai rinkimai, ypatingai, jei šalies partinė sistema nėra struktūruota ir įsitvirtinusi, kaip yra Lietuvoje, tampa placdarmu populizmui”, – teigė TSPMI dėstytojas.
Tačiau, mokslininko tvirtinimu, rengiant savivaldos rinkimų sistemos perversmą, socialdemokratams nebūtinai reikėtų tikėtis geresnių rezultatų, nes reformos nešama nežinomybė gali sumaišyti iš anksto sudėliotas kortas.
„Yra paprastas dėsnis – jei keičiama rinkimų sistema, didėja nežinomybė, todėl, jeigu partija galvoja, kad jai bus naudingiau, toks galvojimas nebūtinai gali pasiteisinti”, – reziumavo pašnekovas.
Merų rinkimai taps atsvara vietiniams oligarchams?
Kita vertus, Mykolo Romerio universitete (MRU) dėstantis Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo, kad tiesioginiai merų rinkimai gali atimti iš rajonuose dominuojančių verslo grupių galimybes paveikti mero rinkimų procesą.
„Pagal dabartinę sistemą mero postas yra partijos grobis. Kai sudaroma miesto taryboje partijų koalicija, vyksta derybos, kas bus meras, kas bus administracijos direktorius, žodžiu, partijos gali daryti įtaką. Kartu partijų skyriuose pasireiškia ir vietiniai verslininkai, pavyzdžiui, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris pirma yra verslo žmogus, o tik po to socialdemokratas. Tie rinkimai atimtų iš partijų bosų ir vadovų galimybę daryti tokį poveikį, žmonės patys pasirinktų”, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Jo teigimu, nereikėtų manyti, kad siūlomas projektas į savivaldos rinkimus įneštų daugiau populizmo.
„Didesnė grėsmė yra ta, kad valdžia ir piliečiai atitolsta, jaučiasi bejėgiai. Reikėtų ir seniūnus kartu rinkti – kad keli žmonės konkuruotų, jiems mokėti gerą algą, kad būtų toje vietoje aktyvus žmogus, juk visada yra aktyvių. Nes kitaip nihilizmas tik stiprės. Ką eilinis žmogus kokiame rajono centre gali pakeisti vietinės valdžios sudaryme? Renkama pagal sąrašus, patenka po 3-5 kiekvienos partijos žymiausius atstovus, tada jie daro keisčiausias koalicijas. Ar ten programos rūpi? Pavyzdžiui, TS-LKD su „Tvarka ir teisingumu” eina į koaliciją ir būna kitokių nesąmonių. Savivaldoje viskas paremta grynu interesu, o ne programomis – yra įvairios įmonės, kurios veža šiukšles ar vysto statybos darbus. Nematau ten jokių programų. Renkamas meras bent norės kažkiek stengtis, kad kažką padarytų žmonėms ir jį perrinktų. Partinės programos savivaldoje yra ne pirmoje, ne antroje ir ne trečioje vietoje, gal septynioliktoje” – sakė MRU dėstytojas.
Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus.
Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks 2015 m. pirmąjį ketvirtį.