Nors kalendorius dar skaičiuoja iškeliaujančios žiemos dienas, pavasarį linksmu čirenimu jau pranašauja dirviniai vieversiai.
Pirmieji migruojantys dirviniai vieversiai Žuvinte pasirodė vasario 17-ąją ir smagiai čirendami mėgavosi saule. Anot Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūno Pranaičio, pavieniai ir nedidelėmis grupelėmis, visai neaukštai virš lietaus nugludinto mėlyno ežero ledo skrendantys vyturiai yra bene įsimintiniausias pavasario pranašas. „Šį pavasarį jų buvo kelios dešimtys”, – džiaugėsi sugrįžusiais paukščiais gamtininkas.
Tą pačią dieną klyksmu apie savo sugrįžimą pranešė ir dvi poros gervių. Kiek anksčiau, vasario 18-ąją, į Žuvintą sugrįžo pirmosios pilkosios žąsys, paežerės pievose pastebėti ir pirmieji varnėnų pulkeliai. Tik pempių vis dar nematyti.
Pilkosioms žąsims gamta surengė ypatingas sutiktuves. Saulei atitirpdžius ežero pakraščius, įtekančios į Žuvintą Bambenos upelės deltoje atsivėrė properšos, tad jos turi puikias galimybes ir papkaukioti, ir pasiganyti.
„Be paukščių gamtoje jau apstu ir kitų, pavasarį pranašaujančių, ženklų”, – teigė gamtininkas. Maždaug prieš savaitę aviliuose nubudo bitės ir trumpam išskrido pasižvalgyti. Gerokai pailgėjus dienai ir nulijus lietui, kuris ištirpdė paskutinius sniego likučius, sujudo ir augalai. Žuvinto pakrančių krūmai pasipuošė pūkuotais pumpurais – „kačiukais”, o Buktos miške pražydo žibuoklės, sodybų ir skverų gėlynuose į saulę stiebiasi snieguolės, tulpės, narcizai ir kiti šilumą pajutę augalai.