Radonas. Reikia pripažinti, kad šis žodis daugumai gyventojų yra „kažkur girdėti“, bet jeigu reiktų juos paaiškinti, tai didelė tikimybė, kad dalis atsakymų galėtų pretenduoti į juokingiausius vienos televizijos rodomos laidos herojų atsakymus, kurie kartais nuo tikro atsakymo yra labai nutolę. Nieko keisto. Pokalbių temos, kurių metu vartojami šie žodžiai nėra dažnos.
- Radiacinės saugos centras Alytaus rajone matavo gamtinės kilmės radioaktyvių dujų – radono kiekį patalpose bei vertino riziką gyventojams gauti papildomą apšvitą dėl šių dujų padidinto kiekio gyvenamosiose ir darbo patalpose. Padėti suprasti tyrimo esmę ir apibendrinti rezultatus paprašėme Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vyriausiąjį specialistą Remigijų Kieviną.
– Gal ir ne visai tiesa, bet yra toks pojūtis, kad didžiosios dalies gyventojų žinios apie radiaciją yra susijusios su atominėmis elektrinėmis. O štai čia – gamtinė apšvita. Gamtinė. Tai panašu į natūralią, esančią gamtoje, o ne žmogaus sukurtą. Ar tai tiesa? Kas ta gamtinė apšvita ir kas čia ką spinduliuoja?
– Dažniausiai žodžiai „radioaktyvios medžiagos“ asocijuojasi su pavojumi, kurio būtina vengti. Tačiau turbūt tik nedaugelis iš mūsų žino, kad įprastinė gyvenamoji aplinka taip pat susijusi su radioaktyviosiomis medžiagomis, kilusiomis iš gamtos, t. y. šios medžiagos susidarė kartu su Žemės planeta ir gyvavo bei gyvuos amžius. Tam tikri gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, arba, kaip sakytų specialistai, radionuklidų, yra aplinkos ore, žemės gelmėse bei grunte. Svarbiausi žmogaus gamtinės apšvitos šaltiniai yra radonas patalpose, radionuklidai grunte, statybinėse ir kitokiose medžiagose bei kosminė spinduliuotė. Net ir dabar, kai mūsų aplinkoje yra žmogaus sukurtų radionuklidų bei vis didesnę reikšmę turi medicininės procedūros, kuriose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, gamtinė spinduliuotė yra svarbiausias apšvitos šaltinis. Su gamtinių šaltinių nulemta apšvita susiduria kiekvienas šalies gyventojas, o jų lemiamos apšvitos dozės yra daug didesnės, negu dozės, kurias sąlygoja atominės energetikos ar branduolinių avarijų į aplinką išmesti radionuklidai.
– Sakote, kad su šia spinduliuote susiduriame kiekvienas, todėl tuomet norisi klausti, ar gamtinė spinduliuotė gali būti pavojinga žmogui ir sukelti tokias pačias pasekmes kaip per didelis kiekis žmogaus sukurtos spinduliuotės?
– Gamtinė spinduliuotė negali sąlygoti deterministinių (nulemtųjų) efektų atsiradimų žmogaus organizme, t.y. matomų audinių pakitimų dėl gamtinės spinduliuotės. Tačiau esant didelei gamtinei apšvitai didėja atsitiktinųjų (genetiniai, vėžiniai susirgimai ir t.t.) reiškinių tikimybė. Todėl gamtinė spinduliuotė lygiai taip pat kaip ir žmogaus sukurta spinduliuotė gali sąlygoti vėžinius susirgimus, tačiau tie susirgimai išsivystytų tik per ilgą laiką.
– Radonas – dujos. Bespalvės, bekvapės, kurios atsiranda skylant radžiui. Jos siejamos su plaučių vėžio vystymosi rizika, nes radonas ir jo skilimo produktai patenka į kvėpavimo takus, nusėda ant epitelio ląstelių ir geba jas pažeisti. Natūrali apšvita – susijusi su radonu. Ar tiesa, kad galima susirgti plaučių vėžiu, gyvenant aplinkoje, kurioje yra per didelė gamtinė apšvita?
– Didžiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius, todėl svarbiausia yra žmogaus vidinė apšvita, t. y. apšvita dėl kvėpuojant į organizmą patekusio radono ir jo skilimo produktų.
Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jie gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali pažeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių audinio ląsteles, tačiau jų poveikis yra gana stiprus. Dėl to po tam tikro laiko (per 15–40 metų) gali išsivystyti plaučių vėžys.
Tai, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėžį, nustatyta tiriant kalnakasius ir žmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti dideli radono kiekiai.
Taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinio lygmens tyrimų centrų atliktų tyrimų dėka buvo nustatyta, kad rūkant radonas 20 kartų padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu ir atvirkščiai.
– Daugelis gal niekada nėra girdėję, kad radonas aptinkamas namų aplinkoje. Atliekami net radono aktyvumo matavimai šioje aplinkoje. Gal galite paaiškinti, kaip šios dujos patenka į namų aplinką. Kaip mes galime sužinoti, ar jų mūsų aplinkoje nėra per daug?
– Į patalpas radono gali patekti iš grunto, statybinių medžiagų, vandens, gamtinių dujų ir atmosferos. Radonas į patalpas dažniausiai patenka oro srautais iš grunto per pastato plyšius ir angas bei išsiskiria iš statybinių medžiagų. Be specialių tyrimų nustatyti, kiek radono patalpoje, yra neįmanoma. Tam būtini specialūs prietaisai bei radiacinės saugos specialistų pagalba. Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai radono tūrinio aktyvumo tyrimus gyventojams, pagal jų prašymus, atlieka nemokamai. Taip pat RSC galima gauti informaciją apie radono patalpose kiekį atskirų šalies regionų gyvenamuosiuose namuose, nes nuo 1995 metų jau yra atlikta virš 3000 tyrimų.
– Visai neseniai ir Alytaus rajone vykdėte tokį tyrimą. Papasakokite apie jį.
– RSC, vykdydamas radono tyrimų patalpose programą, kurios sudedamoji dalis yra atlikti radono tūrinio aktyvumo matavimus gyvenamose patalpose bei optimizuoti radono ir jo skilimo produktų veikiamų darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugą, tuo pačiu pagerinant jų gyvenimo kokybę, prašė Alytaus rajono savivaldybės pagalbos, atliekant radono patalpose tyrimus savivaldybės gyventojų individualiuose namuose. Tyrimais buvo siekiama įvertinti, ar radono patalpose kiekiai Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose individualiuose namuose neviršija reglamentuojamų lygių ir ar nereikia imtis priemonių, kurios padėtų mažinti radono riziką. Be to, 2006 m. Lietuvai prisijungus prie Europos Komisijos Jungtinių tyrimo centro Aplinkos ir tvarkymo instituto vykdomos programos „Europos radono žemėlapis“, pradėtas sudarinėti Lietuvos radono žemėlapis, kur Lietuvos teritorija išskirstyta į 10 × 10 km plotelius. Žemėlapio sudarymui jau atlikta nemažai tyrimų, tačiau dar yra pakankamai daug pastatų vietovėse (suskirstytuose ploteliuose), kuriuose nėra atlikti radono tūrinio aktyvumo matavimai. Šiuo metu ir yra atliekami radono patalpose tyrimai likusiose nematuotose vietose (ploteliuose). Tokių vietų buvo ir Alytaus regione.
– Kokie rezultatai?
Tyrimų rezultatai parodė kad Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose individualiuose pastatuose vidutinis radono tūrinis aktyvumas 54 ± 13 Bq/m3. Alytaus rajono savivaldybės gyventojai gauna vidutiniškai 0,93 ± 0,23 mSv/m išorinę apšvitą dėl radono patalpose ir 0,44 ± 0,02 mSv dėl gama spinduliuotės patalpose.
Išmatuotas radono tūrinis aktyvumas Alytaus rajono gyvenamose patalpose neviršija Lietuvos higienos normos HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-890 nustatytų lygių, t.y. radono tūrinis aktyvumas yra mažesnis už 200 Bq/m3.
Išmatuotuose patalpose gama spinduliuotės dozės galia neviršija Lietuvos higienos normos HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ nustatytų lygių, t.y. gamtinės spinduliuotės sąlygota lygiavertės dozės galia gyvenamosiose patalpose yra mažesnė už 350 nSv/h.
Taigi, apibendrinus, galima teigti, kad jokios radono patalpose kiekį mažinančios priemonės Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra reikalingos. Gyventojai dėl radono patalpose gauna, palyginus, nedidelę apšvitą, kuri neturėtų lemti didesnio vėžinių susirgimų skaičiaus.
– Ir visgi, ką jūs patartumėte Alytaus rajono gyventojams?
– Prieš pradedant namo statybą – įvertinti radono riziką išmatuojant radono tūrinį aktyvumą grunto ore. Statant namą reikia gerai užsandarinti pamatus, kad radono dujos nepatektų į patalpų vidų, statyboms naudoti tik sertifikuotas statybines medžiagas.
Jeigu pastačius namą, kyla abejonių dėl didelės radono dujų koncentracijos, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą dėl radono tūrinio aktyvumo patalpose tyrimų.
Kalbėjosi Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė