Nors Pietų Lietuvoje susitelkusi brandžiausia bei, tikėtina, dėl to finansiškai disciplinuota visuomenė, regioną stipriai veikia nepalankūs ekonominiai veiksniai. Vienose pietų Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas aukštas nedarbas, žemesni nei šalies vidurkis darbo užmokesčiai, kitose – intensyvūs migracijos srautai, nepridedantys konkurencingumo darbo jėgai potencialių investuotojų akyse ar itin maža ūkio subjektų koncentracija.
Tokius Pietų Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus atskleidė „Swedbank“ asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Remiantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad didžiausias iššūkis regionui – investicijų, kuriančių darbo vietas pritraukimas bei verslumo skatinimas. Tai padėtų spręsti nedarbo ir migracijos problemas, o augant užimtumui ir pajamoms, vietos gyventojų sukaupta patirtis tvarkantis su finansais sudarytų galimybes greičiau nei kitur pajausti teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius.
Vidutinis darbo užmokestis nemažėjo
Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2.4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6.6 proc.), Kauno r. (5.2 proc.) ir Kretingos (5.1 proc.) savivaldybėse. Nei viena Pietų Lietuvos savivaldybė nepatenka į pirmąjį dešimtuką savivaldybių, kuriose vidutinis atlygis „į rankas“ augo labiausiai. Kita vertus, nei viena regiono savivaldybė taip pat nepateko ir tarp penkiolikos tų, kuriose vidutinis atlygis per metus smuko. Labiausiai vidutinis atlyginimas Pietų Lietuvos regione augo Alytaus ir Druskininkų savivaldybėse – atitinkamai 4.3 ir 4.6 proc.
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išlieka miestuose, kur susikoncentravę aukštos kvalifikacijos darbuotojai – Vilniuje, Klaipėdoje – ar įsikūrę ūkiui reikšmingi objektai – Mažeikiuose, Jonavoje, Elektrėnuose, Visagine. Šios tendencijos pasitvirtina ir Pietų Lietuvos regione – 2012 m. III ketvirtį aukščiausias vidutinis atlygis regione užfiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Vietos gyventojai vidutiniškai „į rankas“ gauna 1678 Lt/mėn., o jų vidutinis atlygis yra septintas pagal dydį šalyje. 121 litu mažesni vidutiniai atlygiai, palyginus su Kazlų Rūda, fiksuojami Alytaus miesto, 157 litais – Alytaus rajono savivaldybėse. Tuo tarpu septintas pagal gyventojų skaičių miestas – Marijampolė – pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį nuo kaimyninės Kazlų Rūdos atsilieka daugiau nei 200 litų. Mažiausias vidutinis atlygis regione fiksuojamas Kalvarijos savivaldybėje 2012 m. III ketvirtį siekė 1273 litus ir buvo trečias mažiausias šalyje.
Pernai šalyje augo ne tik darbo užmokestis, bet ir senatvės pensijos, kurios buvo sugrąžintos į priešrecesinį lygį. Visose savivaldybėse vidutinė senatvės pensija išaugo 55 Lt/mėn. Labiausiai pokyčius pajuto didmiesčių, Neringos ir Visagino savivaldybių pensinio amžiaus gyventojai, tuo tarpu Alytaus ir Lazdijų rajonų bei Kalvarijos savivaldybės pateko tarp tų, kuriose pensijų pokytis buvo mažiausias. Be to, visos trys savivaldybės išlieka tarp tų, kuriose vidutinė senatvės pensija yra mažiausia šalyje. 2012-aisiais vidutinė senatvės pensija Lazdijų rajone siekė 739 Lt/mėn., Alytaus rajone – 725 Lt/mėn., Kalvarijos savivaldybėje – 744 Lt/mėn.
Kova su nedarbu – nesėkminga
Kaip nevienodai praėjusiais metais skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis, taip skiriasi ir nedarbo tendencijos. 42 šalies savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis išaugo, o dviženkliu šio rodiklio dydžiu išsiskiria net 46 savivaldybės. Vienas didžiausių nedarbo rodiklių, siekiantis 19.1 proc., šių metų pradžioje fiksuotas Alytaus rajono savivaldybėje. Aukšti nedarbo rodikliai ir Lazdijų r. bei Kalvarijos savivaldybėse – atitinkamai 17.9 ir 17.4 proc. Alytaus ir Lazdijų r. savivaldybės taip pat patenka ir tarp „vyriausių“ Lietuvoje, t.y. jose vidutinis gyventojų amžius yra didžiausias. Todėl galima manyti, jog visuomenei senstant, potencialūs investuotojai linkę mažiau investuoti ir kurti naujas, su aukštosiomis technologijomis susijusias ar automatizuotas darbo vietas. Kita vertus, didesnis nei kitose savivaldybėse nedarbas ir mažesni atlyginimai neskatina savivaldybėse pasilikti jaunų ir kvalifikuotų specialistų.
Iš viso nedarbas mažėjo septyniolikoje šalies savivaldybių, tačiau tarp jų nepateko nei viena savivaldybė iš Pietų Lietuvos, o Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse užfiksuotas nedarbo augimas buvo vienas didžiausių šalyje. Nedarbo rodiklių mažėjimą stabdo regiono gyventojų verslumo stoka ir nedidelė veikiančių ūkio subjektų koncentracija. Pavyzdžiui, Šakių r., Lazdijų r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 1000-iui gyventojų praėjusiais metais teko vos po 19 verslo liudijimų, o ūkio subjektų skaičius Kalvarijos, Lazdijų bei Alytaus rajonuose 1000-iui gyventojų neviršijo keturiolikos.
Patirtis – racionalesnis finansų tvarkymas
Nors vidutinis darbo užmokestis per metus šalyje šiek tiek augo, pradelsti mokėjimai ir jų sumos tai darė dar sparčiau. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Žvelgiant į pradelstų mokėjimų statistiką Pietų Lietuvoje, matyti, kad duomenys pasiskirstę netolygiai. Sudėtingiausia situacija – Kalvarijos savivaldybėje, kur 1000-iui gyventojų tenka net 311 pradelstų mokėjimų, o vidutinė vieno skolininko pradelsto mokėjimo suma vidutinį darbo užmokestį savivaldybėje viršija beveik 7 kartus. Marijampolėje fiksuojama dvigubai mažiau pradelstų mokėjimų atvejų nei Kalvarijos savivaldybėje, tačiau jų skaičius vis vien yra didelis. Sunkiausiai marijampoliečiams sekasi tvarkytis su mokėjimais telekomunikacijų sektoriui – vidutinė pradelsta suma siekia 1735 litus ir yra didžiausia šalyje. Tuo tarpu Druskininkų gyventojų didelės pradelstos skolos bankiniam sektoriui lemia tai, jog savivaldybė patenka tarp pirmaujančių šalyje pagal pradelstų mokėjimų sumas.
Tačiau regione galima atrasti ir savivaldybių, iš kurių įgūdžių tvarkytis su pradelstais mokėjimais galėtų pasimokyti ne tik minėtosios savivaldybės Pietų Lietuvoje. Ypač pradelstų mokėjimų srityje išsiskiria „vyresnės“ savivaldybės, kurių gyventojų gyvenimiška patirtis ir konservatyvus požiūris lemia pagirtinus rodiklius. Pavyzdžiui, Varėnos gyventojų vidutinė pradelsto mokėjimo suma 2012 m. pabaigoje buvo beveik 3 kartus mažesnė nei šalies vidurkis. Vilkaviškio r. savivaldybė pagal pradelsto mokėjimo sumas buvo penkiolikta, o pagal atvejų skaičių – devinta šalyje. O Lazdijų r. savivaldybės gyventojai – vieni pirmaujančių šalyje tiek pagal didžiausias praėjusiais metais padengtų pradelstų mokėjimų sumas, tiek pagal mažiausią pradelstų mokėjimų atvejų skaičių savivaldybėje.
Odeta Bložienė,
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
Susijęstraipsniai
