Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti. Tai rodo per praėjusius metus padidėjęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų, konstatuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.
„Savivaldybėse, kuriose vyrauja izoliuotos kaimiškos vietovės ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų ir bedarbių, dauguma namų ūkių ekonominių rodiklių tolsta nuo didžiųjų šalies miestų savivaldybių, kuriose pernai buvo juntamas ekonominis atsigavimas. Tokia besitęsianti situacija atsiliekančias savivaldybes vers ieškoti savo stipriųjų pusių, kurios užtikrintų aukštesnę gyvenimo kokybę vietos gyventojams“, − sako „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Atlyginimų atotrūkis – vis didesnis
Kaip ir praėjusiais metais, didžiausią vidutinį atlyginimą – 1931 litų „į rankas“ – gavo vilniečiai. Tuo tarpu mažiausiai uždirbo Šalčininkų r. savivaldybės gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis 2012 m. III ketv. vos viršijo 1200 Lt. Nors skirtumas tarp didžiausiais ir mažiausiais vidutiniais darbo užmokesčiais pasižyminčių savivaldybių išliko beveik toks pats – 711 litų/mėn. – net keturiasdešimt penkiose šalies savivaldybėse vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis, palyginus su Vilniaus gyventojais, per metus išaugo.
Praėjusiais metais augo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir senatvės pensijos, kurios buvo sugrąžintos į priešrecesinį lygį. Visose savivaldybėse vidutinė senatvės pensija per metus išaugo vidutiniškai 55 litų/mėn. Labiausiai pokyčius pajuto didmiesčių, Neringos ir Visagino savivaldybių pensinio amžiaus gyventojai, mažiausiai – Pagėgių, Ignalinos, Šilalės, Alytaus rajono, Kalvarijos savivaldybių senjorai.
Nedarbo rodikliai = emigrantų srautai
Sparčiausiai bedarbių daugėjo Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (po 4 procentinius punktus), o didžiausias darbo ieškančiųjų skaičius buvo Ignalinos (20,2 proc.), Alytaus rajono (19,1 proc.) ir Zarasų (18,4 proc.) savivaldybėse. Tuo tarpu geriausiai su nedarbu kovojo Kaišiadorių ir Vilniaus r. savivaldybės.
- Nedarbui po truputį mažėjant, pastebima ir daugiau teigiamų tendencijų – tirpsta emigruojančiųjų srautai. 2011-aisiais, lyginant su 2010 m., emigrantų skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Išvykstančiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, augo tik trijose savivaldybėse. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse bei Jurbarko rajone į kitą šalį gyventi ir dirbti išvyko beveik perpus mažiau gyventojų.
Kartu padidėjo skaičius gyventojų, kurie ryžtasi grįžti į tėvynę. Lyginant 2011 ir 2010 m. duomenis, imigrantų skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai. „Žinoma, nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, jog sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausiai išvykstama ir į kurias daugiausiai „imigruojama“ leidžia daryti prielaidą, jog daugiausiai tai – grįžtantys lietuviai.