Plintant gripui, visuomenės sveikatos biurų specialistai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas parengė naudingus patarimus.
Specialistai rekomenduoja:
– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
- Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) patariame:
– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
– Laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumu nuo kitų žmonių.
Šeimos gydytojo nedarbo metu (esant temperatūrai daugiau nei 38,5 ar kitiems stipriems simptomams) – kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Esant temperatūrai aukštesnei nei 38,5 – ją sumažinti vaistais ir tada kreiptis į šeimos gydytoją, jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą – kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms siūloma informuoti tėvus, kad neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. O susirgus ugdymo įstaigoje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus. Taip pat supažindinti vaikus ir mokytojus, dėstytojus apie rekomenduojamas asmenines apsaugos priemones. Labai svarbu dažniau vėdinti ir valyti patalpas, riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.
Patarimai, kaip elgtis, vaikui susirgus gripu
Jei temperatūra yra iki 38° C
• Konsultacija su gydančiu gydytoju.
• Lovos režimas karščiavimo periodu.
• Dieta, vitaminai (ypač vitaminas C).
• Gausus skysčių kiekis (arbata, sultys, sultinys, mineralinis vanduo).
• Nosies gleivinės paburkimui mažinti – jūros vandens preparatai, nosies lašai arba aerozolis, pasikonsultavus su gydytoju.
• Atsikosėjimui lengvinti – gebenės lapų ekstraktas, čiobrelių sirupas, kiti vaistai, rekomenduoti gydytojo.
Jei temperatūra 38 – 38,5° C
• Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38° C).
• Vartoti karščiavimą mažinančius gydančio gydytojo skirtus vaistus (ypač vaikams, kuriems pasireiškė traukuliai nuo temperatūros; kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus; vaikams iki 3m., sergantiems lėtinėmis ligomis; jei karščiavimas vaikui sukelia didelį diskomfortą.
Jei temperatūra daugiau nei 38,5° C
• Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38° C).
• Vartoti gydančio gydytojo rekomenduotus karščiavimą mažinančius vaistus
• Galima temperatūrą mažinti ištrinant kūną rankšluosčiu sumirkytu drungname vandenyje.
Patarimai, kaip elgtis susirgus suaugusiam
• Konsultacija su gydančiu gydytoju.
• Gulimas režimas, ramybė.
• Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pvz., su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalia arbata. Taip pat tinka sultiniai, ypač vištienos (veikia raminančiai, skystina gleives, atstato apetitą ir pan.).
• Jei yra galimybė sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje.
• Dažnai vėdinti ir valyti patalpas.
Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms
• Gydymas gripo metu toks pat kaip ir jaunesnio amžiaus žmonėms.
• Didesnį dėmesį kreipti į sveikatą sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač sergantiems diabetu, širdies ligomis, astma, plaučių ligomis). Nepamiršti vartoti gydančio gydytojo skirtų vaistų.
• Pasijutus blogiau dėl turimų lėtinių ligų būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei:
• Kelias dienas nemažėja temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimai, didelis mieguistumas.
• Jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta, sutrinka kvėpavimas.
• Atsirado stiprus šlapias kosulys.
• Per 3 dienas būklė negerėja (temperatūra didesnė nei 38,5 ir ji nekrenta).
• Viduriavimas, vėmimas nemažėja ar nepraeina per 2 dienas.
Temperatūra
Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama. Nebent ligonis labai blogai jaučiasi dėl pakilusios temperatūros. Temperatūrą mažina prakaitavimą sukeliančios liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių ar čiobrelių arbatos. Temperatūrą, didesnę nei 38 laipsnių, patartina mažinti specialiais tam skirtais vaistiniais preparatais, pasitarus su gydytojų ar vaistininkų. Antibiotikai nei gripo profilaktikai, nei gripo gydymui nėra skiriami. Jais yra gydomos bakterinės gripo komplikacijos. Vaistus turi skirti tik gydytojas. Jei temperatūra didesnė nei 38,5 ir nekrenta 3 dienas būtina kreiptis į gydytoją.
Gerklės skausmas
Gerklės skausmą mažina įvairūs čiulpiamos pastilės su eukaliptu, mentoliu, medumi, vitaminu C ir kt., parduodamos vaistinėse, medus, čiobrelių arbata, aerozoliniai purškiami preparatai, gerklės skalavimas druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Gerklės skausmą taip pat malšina karštas medaus ir citrinų gėrimas.
Kosulys
Gripui būdingas sausas kosulys. Sausą kosulį slopina medaus čiulpimas, įvairios čiulpiamos pastilės (ypač su čiobreliu). Padeda virtas pienas su medumi, rugiagėlių žiedų, čiobrelių arbata, įvairios atsikosėjimą gerinančios arbatos. Atsiradus šlapiam kosuliui patariama kreiptis į šeimos gydytoją.
Viduriavimas
Labai svarbu gerti daug skysčių. Tam tinka nešaltas negazuotas mineralinis vanduo, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo (Vytautas, Birutė, Druskininkai) ar specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą organizme. Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus.
Viduriuojant rekomenduojama dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolo žievės, granato žievės mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, ryžių košę, keptus obuolius, bananus ir melionus. Vengti pieno produktų, aštraus, riebaus maisto. Tinka jogurtas, kefyras, kiti lengvai virškinami produktai. Dėl vaistų vartojimo konsultuotis su gydytoju. Jei per 3 dienas būklė nepraeina – kreiptis pas gydytoją.
Vėmimas ir (arba) pykinimas
Gerti daug skysčių. Dieta tokia pati kaip viduriuojant.
Sloga arba užgulusi nosis
Gerti daug skysčių, tai skystina gleives. Drėkinti aplinkos orą (sausas aplinkos oras tirština išskyras ir džiovina nosies bei gerklės gleivinę).
Galima nosį plauti jūros vandens tirpalu (purškalu). Nosies lašai vartojami pagal vaisto instrukciją.
Sveikatos ministerijos informacija
Susijęstraipsniai
