2012 metų gruodžio 22 dieną Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate gautas pranešimas telefonu, kad 2012 metų gruodžio 18 dieną iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo žymus poetas S. S., gim. 1959 m., gyv. Merkinės seniūnijos Merkinės viensėdyje.
Gavus šį pranešimą, tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios ir paskelbta paieška. Nuo gruodžio 22-osios nuolat vykdyta paieška. Pasitelkta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės kinologai su tarnybiniais šunimis.
Šių metų sausio 10 dieną apie 10.30 valandą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje gautas Varėnos rajono Gudakiemio kaimo gyventojo pranešimas telefonu, kad pasėlių lauke, apie 200 metrų nuo jo sodybos, rastas S. S. lavonas.
Per pirminę apžiūrą smurto žymių nenustatyta. Mirties priežastį nustatys Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio ekspertai.
Elena Kotienė,
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Organizacinės grupės vyresnioji specialistė
ATNAUJINTA
S. S. – Stasys Stacevičius – buvo vienas garsiausių Dzūkijos poetų. Užuojauta artimiesiems, poeto mūzos gerbėjams, bendradarbiams.
Vien sniegas prieš laiptus
ir sniegas ant laiptų –
tarytum amorfiški nuodėmklausiai.
Tačiau laukiu gražiausių svečių,
kurie žino,
kad mano nuodėmės – tartum ne mano.
Ak,
bristų sniegynais trys metraštininkės:
šilta, šalta ir slepianti savo metraščius.
Gal
viena pasižadėtų sugrįžti,
kai mano namuos kibirkščiuos židinys –
labai senas,
bet šiandien dar nepastatytas.
Norėčiau
sulaukti gražiausios viešnios,
kuri neišsipildymus andai suskirstė
į dar negražius, į lengvus ir gražiausius.
Beveik
jau nelaukiu vaikystės draugų,
su kuriais baltą Troją atolydžiuos lipdėm
ir buvom joje paskutinėm dienom.
Ak, balta Elena,
pražudyti jos vyrai!
O, tūkstančiai sniego ir moters savybių!
Taip stygius
ir perteklius viens kitą sukuria,
susinaikina ir vėl tampa gražūs.
Jei ne Elenutė, tai gal Selenutė
ateitų, kada abejingas mėnulis
virš liūdesio kils,
o aš leisiuos ir leisiuos.
Nejau
neatbris viešnia, kuri supranta,
kodėl šioj knygelėje gal per daug sninga.
Vien sniegas prieš laiptus
ir sniegas ant laiptų –
visi visi mano svečiai.
*
Gal, sulaukęs ledonešio, neprivalėsiu pradingti
kaip dingo laiveliai ar mano miestelio pilis.
O paskui vėl atplauks ir suoš čia minia maldininkų,
nakvos ir maldaknygė tarp moters kojų nuslys.
Minioje maldininkų sapnuosis nežinomas vyras,
nežinoma moteris. Srovės iš šviežio dangaus –
plūs per seną miestelį. Protingai atrodys numirę,
gyvieji – visaip. Ir sapnai kaip ledonešis plauks.
Upėje pasirodys lediniai laivai, pažinos mus
viena kita įgula, supsis lopšiai ir karstai,
gal ištarsiu: upeive tu mano!.. Krikščionys žegnosis,
pagoniškas vėjas kvatosis visai nepiktai.
Minioje maldininkų sapnuosis beveik neištirtas
labai gražus kraštas. Seni jo ledai pajudės,
ir girdėsim nežinomą įgulą: mudu jau tirpstam,
todėl prisiglauski prie mano ledinio peties.
Dėl daugybės ledonešių… Dingę atrodys dėsningai,
gyvieji – visaip. Gal ir mano miestelio pilis
raibuliuos amžinybėj… Užplauks čia minia maldininkų,
maldaknygė – per sielos sniegą – per kūną nuslys.
st1:*{behavior:url(#ieooui) }
/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Įprastoji lentelė”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-qformat:yes;
mso-style-parent:””;
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:10.0pt;
font-family:”Calibri”,”sans-serif”;
mso-fareast-font-family:Calibri;
mso-bidi-font-family:”Times New Roman”;}