Alytaus „Dzūkija” beveik 1 500 į areną susirinkusių žiūrovų nenuvylė. Šeimininkai su vis dar Eurolygoje žaidžiančiu Vilniaus „Lietuvos rytu” lygiai kovojo 3 kėlinius 71:89 (22:23, 8:22, 20:20, 21:24) ir paliko perspektyvios komandos įspūdį.
Trys Achilo kulnai
Alytiškių vyriausiasis treneris Mindaugas Lukošius nuo pat Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mačo pradžios emocionaliai ragino auklėtinius kamuolį įžaisti kiek galima plačiau. Didžiausia komandų takoskyra – rezultatyvių perdavimų kategorijoje. Jų dzūkai per rungtynes atliko 10, vilniečiai – 24. Alytiškių gretose sėkmingai komandos draugams asistavo vos 4 krepšininkai, „Lietuvos ryto” – 9. Svečius gelbėjo ne tik šis komponentas, bet ir galingesnė priekinė linija. Baudos aikštelėje Dirko Bauermanno vadovaujama ekipa surinko 42, šeimininkai – 32 taškus. Dar rytiečius gelbėjo tolimi metimai – 50 proc (9/18) prieš 27 (4/15) alytiškių. Daugiau sostinės ekipa nesukūrė nieko įspūdingo ir intrigos rungtynių pabaigoje išvengė vien dėl aukštesnio meistriškumo krepšininkų.
Trečiajame kėlinyje vilniečiai buvo įgiję net 25 taškų persvarą, tačiau ji kaip mat ištirpo ir kelis kartus balansavo ties vienženklia riba. Atsipaladavimo ženklas tai ar ne – ne mūsų problema. „Dzūkija” paskutiniojo ketvirčio viduryje turėjo progą užsikabinti bei stipriai pakutenti ir taip Eurolygos kovose išderintą „Lietuvos ryto” žaidėjų emocinį stabilumą. Deja, metimai skriejo pro šalį, o jaunatviškos klaidos greitajame puolime to padaryti neleido.
Duonos raikymas
Šeimininkų puolimo vežimą į priekį šiose rungtynėse traukė Paulius Dambrauskas (19 taškų, 4 rezultatyvūs perdavimai, 6 išprovokuotos pražangos), Darius Gvezdauskas (14 tšk) ir Tomas Lekūnas (11). Šis trejetas Mindaugo Lukošiaus pasitikėjimą pateisina tritaškiais, perdavimais ir nuolatiniais reidais. Ypač tai pasakytina apie P. Dambrauską, kuris rytiečių gynybą baudos aikštelėje raikė kaip šviežiai iškeptą duoną (8/12 dvitaškiai). Dar labiau malonu, jog Paulius nebijo imtis iniciatyvos ir persivaręs kamuolį per aikštės vidurį bei jį atidavęs komandos draugui nepasislepia aikštės kampe. Įžaidėjas runtyniauja išlaikytai ir kantriai – iki tikro metimo, tikros progos.
201 cm ūgio gynėjas Eigirdas Žukauskas šį vakarą po Alytaus arenos krepšiais savo komandoje sugriebė daugiausiai kamuolių (7) ir beveik visus savo taškus pelnė nuo baudų metimų linijos. Tiesa, pro šalį skriejo visi 3 tolimi Eigirdo šūviai. Krašto puolėjas Giedrius Staniulis prieš 21 kilogramu sunkesnį Darių Songailą gynyboje atrodė atitinkamai, tačiau į aikštę žengus Tautvydui Šležui ir Adamui Lapetai žaidimas apsilygindavo. Vilniečių aukštaūgių garbę Alytuje gelbėjo kolumbietis Juanas Palaciosas (16 tšk, 10 atk. kam.). Sezono nesupratimas Andreas Glyniadakis neišvengė šeimininkų bloko.
Kokia bus metų pabaiga?
Vilniečiai baudos aikštelėje mėgdavo sutankinti gynybą, kas dzūkus privesdavo prie skubotų sprendimų ir klaidų. Pietų Lietuvos sostinėje susitiko dvi skirtingo pajėgumo komandos, tačiau jeigu dabartinis alytiškių kolektyvas kartu būtų treniravęsis dar bent 2 mėnesius (turint omenyje esamas „Lietuvos ryto” kondicijas) galutinis rezultatas galėjo būti bent per pus mažesnis.
„Dzūkijos” 2013-aisiais dar laukia 3 mūšiai LKL čempionate. Pirmasis įvyks gruodžio 15-ąją Kėdainiuose. „Nevėžis” trokš atsigriebti po apmaudaus pralaimėjimo Klaipėdos „Neptūnui”, tačiau jeigu mūsiškiai rodys tokį pat entuziazmą ir toliau tobulės kaip komanda, galime laukti atkaklios kovos. Panevėžio „Lietkabelis” ir Kauno rajono „LSU-Baltai” – tiesiogiai varžovai, kuriuos privalu įveikti.