Alytaus rajono Butrimonių gimnazijoje vyksta 2013 metų suaugusiųjų švietimo savaitė „Suartėjimai: nuo asmeninės savasties iki Europos piliečio“. Pirmasis savaitės renginys „Tarmė – mūsų savitumas, mūsų gyvastis“ buvo skirtas Tarmių metams. Vienas iš pagrindinių renginio tikslų buvo bent trumpam susigrąžinti, prisiminti mūsų protėvių kalbą, etninę kultūrą, kadangi net ir Lietuvos kaime jau sunku rasti „idealųjį“ tarmės mokovą.
Popietė pradėta Justino Marcinkevičiaus eilėmis „Kalba gimtoji – kasdieninė“, lietuvių kalbos mokytoja Irena Šimanskienė pristatė pateiktis apie lietuvių tarmes, patarmes, šnektas bei jų susiformavimą ir pasiskirstymą. Renginyje dalyvavo ir tarmiškai pasakas sekė mažesnieji gimnazijos mokiniai: Vaidas Dudzinskas (6 klasė), Kotryna Džervutė (5 kl.), Valentinas Straigis (6 kl.).
Puikią renginio nuotaiką padėjo kurti folklorinio ansamblio ,,Dėdės ir dėdienės“ (vad. M. Stanevičienė ir A. Adomavičienė) bei penktokės Deimenos Ramančiuckaitės (vad. N. Valvonienė) atliktos dainos. Taip pat klausėme Anelės Radvinskienės, Astos Daironienės ir Danutės Senūtienės dzūkiškų pasakojimų, kurie dar kartą patvirtino, jog bene tvirčiausiai lietuvių kalbos gyvybingumą ir savitumą palaiko tarmės.
Skambėjo ne tik dainos, pasakos ar pasakojimai, bet ir liaudies išmintis: gimnazijos kraštotyrininkai (vad. D. Anušauskienė) pateikė patarlių, priežodžių, mįslių, kurios buvo ne taip jau lengvai „įkandamos“. Renginio dalyviai išgirdo, kaip skirtingai skamba tas pats tekstas aukštaičių – vakarų, pietų, rytų ir žemaičių – vakarų, šiaurės, pietų regionuose.
Renginio pabaigoje vedėjai padėkojo renginio organizatorėms – bibliotekininkei Sigutei Žvinakienei ir kraštotyros būrelio vadovei Danutei Anušauskienei, kuri nuoširdų ačiū už pagalbą tarė lietuvių kalbos mokytojams Irenai Šimanskienei, Danai Gecevičienei, Sigitui Karlonui bei visiems dalyvavusiems ir, žinoma, jį stebėjusiems.
Dar kartą įsitikinome: nors Lietuva – mažas kraštas, tačiau jos tarmių pasaulis margas bei itin archajiškas. Renginys paskatino mokinius domėtis savo tautos kalba, jos istorijos raida. Per tarmes geriau suprantame lietuvišką klabą, geriau pažystame ne tik Lietuvos folklorą, etninę kultūrą bet ir save.
Alma Laužonytė,
Butrimonių gimnazijos IV b g klasės mokinė, kraštotyrininkė
Susijęstraipsniai
